Ketvirtadienį žurnale „Science“ paskelbtame tyrime atlikti bandymai su žiurkėmis ir tam tikrais žmogaus audiniais, mokslininkams tiriant galimybę psilocibiną naudoti kovai su periferine neuropatija. Nuo šios ligos visame pasaulyje kenčia milijonai žmonių.
Tai nervų sistemos sutrikimas, pasireiškiantis maždaug trims ketvirtadaliams chemoterapija gydomų žmonių ir dažnai sukeliantis tirpimą bei dilgčiojimą, per pokalbį su žurnalistais sakė vienas tyrimo autorių Patrickas Dougherty.
Tačiau trečdaliui šių žmonių pasireiškia nepaliaujamas deginantis skausmas, teigė Teksaso universiteto M. D. Andersono vėžio centro skausmo gydymo specialistas P. Dougherty.
Atnaujinę akušerijos skyrių Jonava persivilioja darbuotojus: gimdyti vyksta net iš Klaipėdos
Dėl šių simptomų gali būti sunku vaikščioti, taip pat gali kilti kitų sunkių komplikacijų, kurios gali išlikti ir jau baigus chemoterapiją, o kai kuriais atvejais – visą gyvenimą.
Tai ne tik gyvenimo kokybės klausimas. Ši komplikacija taip pat turi įtakos vėžiu sergančio paciento galimybėms išgyventi, nes kartais šalutinis poveikis būna toks stiprus, kad gydytojams tenka mažinti chemoterapijos intensyvumą arba ją visiškai nutraukti.
Susiję straipsniai
Saugo nervus
Tai, kad psilocibinas gali padėti vėžiu sergantiems pacientams, mokslininkai nustatė beveik atsitiktinai.
Iš pradžių komanda tyrė, kaip vėžys savo augimui naudoja nervines ląsteles.
Mokslininkai nustebo pamatę, kad haliucinogeniniuose grybuose esanti medžiaga, kuri buvo naudojama tiriant neuroplastiškumu vadinamą smegenų nervinių jungčių persitvarkymo procesą, iš tiesų neleido išsivystyti periferinei neuropatijai.
Vėlesni eksperimentai parodė psilocibino vaidmenį apsaugant nervines ląsteles ir skatinant mitochondrijų, dažnai vadinamų ląstelių energijos jėgainėmis, pernašą jų viduje.
Tai svarbu, nes chemoterapija sunaikina mikroskopinius ląstelių „bėgius“, kuriais mitochondrijos pernešamos iki pat rankų ir kojų pirštų galų, todėl ten žūsta nervų galūnės.
Panašu, kad psilocibinas veikia ir smegenis, padėdamas išsaugoti elektrinį aktyvumą, kurį chemoterapija slopina.
Graužikams prieš chemoterapiją skirtų dviejų psilocibino dozių pakako tam, kad skausmingas padidėjęs jautrumas nepasireikštų net per šešis gydymo kursus. Psilocibinas nepaveikė gyvūnų imuninės sistemos ir nesutrukdė kovai su vėžiu.
Perspėja nesigydyti savarankiškai
„Tai itin daug žadantis atradimas“, – sakė tyrime nedalyvavusi Ohajo valstijos universiteto neurobiologijos profesorė Kristy Townsend.
Pasak jos, panašu, kad nervus apsaugantis psilocibino poveikis nėra susijęs su haliucinogeniniu jo poveikiu, nes laboratorinio bandymo metu tokį patį poveikį turėjo haliucinacijų nesukeliantis analogas.
K. Townsend teigimu, prieš pradedant šį gydymo būdą įprastai taikyti žmonėms reikės tyrimais nustatyti, ar jis yra saugus ir veiksmingas.
Mokslininkų teigimu, tai bus ilgas ir lėtas procesas, tačiau jį turėtų palengvinti sparčiai gausėjantys medicininiai psichodelinių medžiagų tyrimai ir balandį JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos priimtas vykdomasis įsakas, kuriuo siekiama paspartinti mokslinius tyrimus bei reguliavimo institucijų vertinimus.
M. D. Andersono vėžio centras vėliau šiais metais planuoja pradėti klinikinius psilocibino tyrimus su vėžiu sergančiais pacientais.
Mokslininkai perspėjo, kad kol kas vėžiu sergantiems pacientams svarbu nemėginti gydytis haliucinogeniniais grybais savarankiškai.
Psilocibinas yra legalus keliose JAV valstijose.
Ši medžiaga turi savotišką „stiprintuvo“ poveikį, todėl be priežiūros ją vartojantys vėžiu sergantys pacientai gali patirti dar didesnį stresą ir nerimą nei jaučia dėl vėžio diagnozės, sakė tyrime dalyvavęs psichiatras Gregory Jonesas.
„Jei sunkumus patiriančiam žmogui duosite šių psichodelinių medžiagų, jo būklė gali gerokai pablogėti“, – sakė G. Jonesas.
Lietuvoje ši medžiaga draudžiama.