„Įstatymo projekto rengėjai nepateikia pakankamų argumentų, pagrindžiančių, kodėl siekiamiems tikslams pasiekti būtina iš esmės keisti šiuo metu veikiančią sistemą, neįvertinus kitų mažesnės apimties reguliavimo alternatyvų“, – sakoma praėjusį trečiadienį priimtame Vyriausybės nutarime.
Jame pažymima, kad pasiūlyti pokyčiai gali padidinti administracinę naštą, taip pat neaiškus jų galimas poveikis šeimoms ir demografijai.
„Siekiami tikslai galėtų būti pasiekti tikslinant galiojančių teisės aktų nuostatas, todėl siūlomi sisteminiai pakeitimai gali būti laikomi nepakankamai ekonomiškais ir galinčiais lemti perteklinę administracinę bei organizacinę naštą“, – teigiama Vyriausybės išvadoje.
G. Paluckas pritaria Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektui: „Reikėtų labiau paklausyti moterų“
„Be to, siūlomu įstatymo projektu būtų atsisakoma šiuo metu veikiančios nusistovėjusios teisinio reguliavimo sistemos, tačiau projekto aiškinamajame rašte neatskleistas ir neįvertintas tokių pakeitimų galimas poveikis šeimoms bei demografiniams procesams. Nesant tokio vertinimo, nėra pakankamo pagrindo daryti išvadą, kad siūlomi pakeitimai neturės neigiamų pasekmių šiose srityse“, – pabrėžiama joje.
Ministrų kabineto išvadoje taip pat pažymima, kad nediskriminavimo, reprodukcinės sveikatos, nėštumo nutraukimo, lytinio švietimo ir kiti klausimai jau reglamentuojami galiojančiais teisės aktais.
„Įstatymais ir sveikatos apsaugos ministro įsakymais iš esmės jau yra įtvirtintos nuostatos, apimančios įstatymo projektu siūlomą teisinį reguliavimą“, – pažymi Vyriausybė.
Įvertinęs Seime daug diskusijų sukėlusį šeimos planavimą ir nėštumo nutraukimą reglamentuojantį įstatymą, Ministrų kabinetas sako, kad projekto nuostatos, pavyzdžiui, dėl nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūros organizavimo, prenatalinės diagnostikos paslaugų teikimo, nėštumo rizikos vertinimo bei akušerijos paslaugų organizavimo jau yra reglamentuojamos galiojančiuose teisės aktuose ir sveikatos apsaugos ministro dokumentuose.
Susiję straipsniai
Vertindama siūlymą naujame įstatyme nustatyti, kad nėštumo nutraukimas (abortas) gali būti atliekamas chirurginiu arba vaistiniu būdu, Vyriausybė pažymi, kad sveikatos priežiūroje taikytini gydymo metodai ir technologijos jau nustatytos Sveikatos sistemos įstatyme. Jis numato, kad sveikatos priežiūros specialistai turi teisę pasirinkti sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka aprobuotas ligų profilaktikos, diagnostikos ir gydymo priemones, terapijos ir chirurgijos procedūras, taip pat teisės aktų nustatyta tvarka įregistruotus vaistus ir medicinos priemones.
Siūlomos projekto nuostatos dėl moters informavimo apie nėštumo nutraukimo būdus, riziką, komplikacijas, alternatyvas, informacijos pateikimo suprantama kalba bei informuoto paciento sutikimo, Vyriausybės teigimu, iš esmės dubliuoja Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme įtvirtintas informacija pagrįsto paciento sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo nuostatas.
Taip pat, anot Vyriausybės, „visuomenės informavimo, švietimo, konsultavimo ir žinių sklaidos priemonės, susijusios su reprodukcine sveikata ir šeimos planavimu, jau yra priskirtos visuomenės sveikatos ugdymo turiniui“.
Be to, lytiškumo temos, remiantis išvada, jau yra integruotos į bendrojo ugdymo programas, todėl „siūlomas reguliavimas reikšminga apimtimi dubliuoja švietimo sistemoje galiojantį reguliavimą“.
„Esant poreikiui detalizuoti lytiškumo ugdymo turinį ar metodiką, tikslingiau būtų poįstatyminiais teisės aktais ir ugdymo programomis, o ne įstatymo lygmeniu. Konkretūs specialistų kvalifikacijos tobulinimo, mokymų turinio, trukmės ir apimties reikalavimai dėl savo kintamo pobūdžio paprastai nustatomi ministro, todėl tokio pobūdžio reguliavimas neturėtų būti įtvirtinamas įstatymu“, – mano Vyriausybė.
Jos nuomone, projektu siūlomas reglamentavimas neatitiks Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyto teisėkūros efektyvumo principo.
Įstatymo projektas sukėlė diskusijų
ELTA primena, kad pernai gegužę Seimas pradėjo svarstyti šeimos planavimą, nėštumo nutraukimą, motinystę bei lytinį švietimą reglamentuojantį, aštrias parlamentarų diskusijas įžiebusį, Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą.
Jame siūloma ministro įsakymu patvirtintą nėštumo nutraukimo tvarką įteisinti įstatymu.
Taip pat siūloma leisti nėščiosioms, pasikonsultavus su gydytoju, pasirinkti gimdymo būdą, skausmo malšinimo priemones. Jos galėtų pasirinkti ir į gimdymą lydintį asmenį. Gimdyvėms būtų užtikrinta teisė į psichologo konsultacijas, prenatalinės diagnostikos paslaugas. Siekiant įvertinti galimą genetinę riziką būsimam vaikui, valstybė turėtų užtikrinti genetinį konsultavimą planuojant šeimą.
Seimo narė B. Vėsaitė siūlo įstatyme numatyti, kad kontraceptinės priemonės būtų prieinamos nemokamai. Jų įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras.
Įstatymo projektu reglamentuota ir sterilizacija – savanoriškas chirurginis šeimos planavimo metodas, kuriuo siekiama ilgalaikio apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo.
Pasak parlamentarės, teikiamas įstatymas įtvirtintų teisę į reprodukcinę sveikatą.
Pernai gegužę mėnesį jos pateiktą projektą po pateikimo palaikė 56 Seimo nariai, 44 buvo prieš, 10 parlamentarų susilaikė.
Po svarstymo komitetuose jis vėl sugrįš į Seimo plenarinę salę.