Taip sveikatos apsaugos ministras kalbėjo pirmadienį vykusiame susitikime su opozicinės Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nariais.
„Mes patyrinėjome eiles pagal specialistų grupes – didžiausia problema yra patekti pas specialistus, kurie teikia antrinio lygio paslaugas, – ir išgryninome penkias grupes, kur yra daugiausia žmonių, laukiančių ilgiausią laiką“, – posėdžio metu kalbėjo L. Kukuraitis.
Ministerijos duomenimis, specialistų grupės, kurių paslaugų prieinamumas gyventojams yra sudėtingiausias – dermatologai, oftalmologai, onkologai, reabilitologai bei odontologai.
Atnaujinę akušerijos skyrių Jonava persivilioja darbuotojus: gimdyti vyksta net iš Klaipėdos
„Kiekvieną iš šių grupių imame, žiūrime priežastis. Kiekviena iš jų turi savo priežastis, dėl ko eilės susiformuoja – kai kur finansavimo per mažai, kai kur paciento kelias neteisingai sudėliotas, kai kur yra perteklinių Valstybinės ligonių kasos (VLK) apmokamų paslaugų teikiama“, – nurodė SAM vadovas.
Ministerijos duomenimis, antrines gydytojų specialistų paslaugas per metus gauna apie 100 tūkst. žmonių, iš kurių tik pusė – per įstatymo numatytą vieno mėnesio periodą. L. Kukuraitis pabrėžė, kad dabartinis ministerijos prioritetas – jog šias paslaugas pagal numatytą tvarką gautų iki 70 proc. gyventojų.
Susiję straipsniai
„Dabar darome namų darbus, (bandome – ELTA) sužiūrėti sprendinius, kad per šituos dvejus metus tai būtų padaryta, kad 2028 metais jau daug žmonių gautų tas paslaugas“, – pridūrė ministras.
Tiesa, TS-LKD lyderis Laurynas Kasčiūnas posėdžio metu teiravosi, ar ministerija turi paruošusi konkretų veiksmų tvarkaraštį.
„Jūs turbūt suprantate, kad mes nelauksime dvejų metų ir paklausime jūsų jau po gero pusmečio, kaip sekasi. Ar turite kažkokį tvarkaraštį susidėlioję, kada būtų galima tikėtis kažkokio poslinkio?“ – ministro teiravosi L. Kasčiūnas.
L. Kukuraitis atsakė, jog išanalizavus pagrindines kiekvienos gydytojų specialistų grupės priežastis, veiksmų planą planuojama paruošti šios Seimo rudens sesijos metu.
„Manau, kad per šiuos metus galėsime aptarti, kaip spręsime kiekvieną grupę. Ir tada, kai jau turėsime sprendinius, tada galėsime turėti ir planą kiekvienai grupei. Pamatysime, kad kai kurias (eiles – ELTA) daug greičiau sumažinsime, kai kurios užtruks gal ir porą mėnesių“, – teigė L. Kukuraitis.
Įteikė kreipimąsi dėl vienodo požiūrio į lošimo priklausomybę
Per Seimo TS-LKD frakcijos susitikimą su L. Kukuraičiu jam įteiktas konservatorių Mindaugo Lingės ir Daivos Ulbinaitės parengtas kreipimasis dėl nuoseklaus ir vieningo sveikatos priežiūros sistemos požiūrio į lošimo priklausomybę turinčius asmenis.
Šiuo dokumentu, kaip pranešė M. Lingė, taip pat kreipiamasi į Vyriausybės vadovą Mindaugą Sinkevičių.
„Žiūrint į tą sektorių, mano klausimas yra šiek tiek apie ką kitą: apie požiūrį į priklausomybes apskritai šioje srityje. Požiūris į lošėjus dažnai būdavo, kad tai yra netikra priklausomybė – kad tai yra pramoga ir panašūs dalykai“, – komentavo parlamentaras.
Pasak jo, šiuo metu požiūris į nuo lošimų priklausančius asmenis skirtingose sveikatos priežiūros srityse nėra suvienodintas.
„Ambulatorinės psichikos sutrikimų sveikatos priežiūros sistema tai traktuoja kaip priklausomybę ir yra suteikiamos priklausomiems nuo lošimo asmenims paslaugos. Tačiau tokio traktavimo nėra reabilitacijoje ir ilgalaikėje reabilitacijoje“, – posėdžio metu kalbėjo M. Lingė.
„Ir tie asmenys, kurie turi šią skaudžią priklausomybę, norėdami gauti ilgalaikes paslaugas turi arba turėti gretutinių priklausomybių, kaip alkoholis, narkotikai, psichoaktyvios medžiagos. Tai norėtųsi vis dėlto, kad turėtume tą vieningą požiūrį apskritai ne tik į priklausomybes, bet ir į teikiamas paslaugas, jų prieinamumą“, – pabrėžė parlamentaras.
Į parlamentaro klausimus sureagavęs sveikatos apsaugos viceministras Ignas Rubikas akcentavo, kad bus siekiama bent 20 proc. plėsti lovų skaičių stacionarių reabilitacijos paslaugų pacientams.
„Iš tikrųjų Vyriausybės veiksmų plane yra tikslas bent 20 proc. išplėsti lovų skaičių būtent tų stacionarinių reabilitacijos paslaugų (pacientams – ELTA), įskaitant ir vaikus“, – informavo I. Rubikas.
Sureagavo į siūlymus mažinti mokestį loterijų organizatoriams
ELTA primena, kad Finansų ministerija registravo projektą, kuriuo siūlo nuo 10 iki 18 proc. sumažinti šalyje loterijas organizuojančiam verslui taikomą mokestį, bet kartu jo lėšomis ketina didinti finansavimą nevyriausybinėms organizacijoms.
SAM vadovas L. Kukuraitis teigė, kad ministerija tokių siūlymų nepalaikys.
„Nesuprantame šitų žinučių iš Finansų ministerijos. Ir mes nepalaikytume tokių sprendimų. Priešingai – ir šioje kadencijoje, ir praeitoje – ne kartą siūlėme, kaip didinti mokesčius šitoje srityje“, – kalbėjo jis.
Kaip nurodoma Finansų ministerijos įregistruotame projekte, mažesnis apmokestinimas loterijas organizuojančioms bendrovėms būtų taikomas už 2027 m. liepos mėnesį prasidėsiantį ar vėlesnius mokestinius laikotarpius.
Pagal dabartinį Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymą, organizuojant loterijas, išplatintų bilietų nominaliai vertei taikomas 18 proc. mokesčio tarifas.
Aiškindama siūlymą, ministerija teigia – loterijų veikla yra susijusi su plačiosios visuomenės dalyvavimu, todėl reikalinga tvarka, kuri užtikrintų, kad dalis pajamų būtų tiesiogiai naudojama visuomenės gerovei kurti.