Sveikatos vertinimas smarkiai skiriasi pagal amžių. Labai gera arba gera savo sveikatą įvardijo 88 proc. 15–24 metų gyventojų, tačiau tarp 75 metų ir vyresnių tokių buvo tik 7 proc. Šioje vyriausioje amžiaus grupėje 44 proc. savo sveikatą vertino kaip blogą arba labai blogą.
Savo sveikatą palankiau vertino vyrai: labai gerai arba gerai ją vertino 56 proc. vyrų ir 42 proc. moterų. Blogai arba labai blogai savo sveikatą vertino atitinkamai 11 ir 18 proc. vyrų bei moterų.
Ilgalaikių sveikatos problemų turėjo 52 proc. gyventojų. Čia moterų taip pat buvo daugiau nei vyrų – atitinkamai 57 ir 44 proc., o tarp 65 metų ir vyresnių gyventojų ilgalaikių sveikatos problemų turėjo aštuoni iš dešimties.
„Odontologai pataria“: kaip depresija paveikia burnos sveikatą?
Tyrimas taip pat fiksuoja ryškų depresijos simptomų paplitimo padidėjimą. Per dvi savaites iki apklausos juos jautė 27 proc. gyventojų – 2019 m. tokių buvo 18 proc., o 2014 m. – 12 proc. Depresijos simptomus nurodė jautusios 31 proc. moterų ir 20 proc. vyrų. Didžiausia dalis buvo tarp 75 metų ir vyresnių moterų – 49 proc.
Kita ryškėjanti problema, anot tyrimo – antsvoris ir nutukimas. 2025 m. 61 proc. 18 metų ir vyresnių gyventojų turėjo antsvorio arba buvo nutukę, kai 2019 m. tokių buvo 57 proc. Nutukusiųjų dalis per šį laiką padidėjo nuo 19 iki 22 proc., o normalaus kūno masės indekso gyventojų dalis sumažėjo nuo 41 iki 38 proc.
Susiję straipsniai
Kartu tyrimas rodo ir kai kuriuos sveikatos elgsenos pokyčius. Kasdien rūkančių gyventojų dalis nuo 2014 m. sumažėjo nuo 20 iki 16 proc., o visiškai nerūkančiųjų dalis 2025 m. siekė 81 proc. Tačiau elektroninių cigarečių vartojimas padidėjo: 2025 m. jas kasdien arba kartais rūkė 6 proc. gyventojų, palyginti su 4 proc. 2019 m. Tarp 15–24 metų jaunuolių šis rodiklis siekė 15 proc., tarp 25–34 metų – 16 proc.
Duomenys rodo, jog mažėjo ir dažnas alkoholio vartojimas. Bent kartą per savaitę alkoholinius gėrimus vartojo 10 proc. gyventojų – 2019 m. tokių buvo 13 proc., o 2014 m. – 14 proc. Tuo metu 35 proc. apklaustųjų teigė per metus iki apklausos apskritai nevartoję alkoholio.
Gyventojų mitybos įpročiai, vertinant pagal vaisių ir daržovių vartojimą, tuo metu negerėjo. Bent kartą per dieną vaisius valgė 37 proc. gyventojų, nors 2019 m. tokių buvo 47 proc., o daržoves – 45 proc., palyginti su 54 proc. 2019 m. Fiziškai aktyvūs, sportuojantys ar aktyviai laisvalaikį leidžiantys bent 30 minučių per dieną buvo 11 proc. gyventojų. Didžiausias aktyvumas nustatytas tarp 15–24 metų gyventojų (26 proc.), mažiausias – tarp 65 metų ir vyresnių (4 proc.).
Pasak tyrimo, gyventojams vis dažniau sunku laiku gauti sveikatos priežiūros paslaugas. Dėl ilgų eilių per metus iki apklausos kreipimąsi dėl sveikatos priežiūros paslaugų atidėjo 24 proc. gyventojų. 2019 m. tokių buvo 20 proc., o 2014 m. – 11 proc. Per metus į šeimos gydytoją kreipėsi 80 proc. gyventojų, o į gydytoją specialistą ar chirurgą – 48 proc., pastarasis rodiklis buvo 13 procentinių punktų didesnis nei 2019 m.
Per dvi savaites iki apklausos receptinius vaistus vartojo 55 proc. gyventojų – 12 procentinių punktų daugiau nei 2019 m. Nereceptinius vaistus, vitaminus ar vaistažolių preparatus vartojo 69 proc. apklaustųjų, 2019 m. tokių buvo 58 proc.
Pasak Valstybės duomenų agentūros, gyventojų sveikatos statistinis tyrimas atliktas 2025 m. rugsėjo–lapkričio mėnesiais.
Jame dalyvavo daugiau kaip 5,2 tūkst. 15 metų ir vyresnių gyventojų. Tyrimas pagal bendrą metodiką atliekamas visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse narėse.