„Kadangi ketverius metus iš eilės yra neigiamas balansas, tai pradėjo kauptis tiekėjų skolos ir tai tikrai tampa rimtu iššūkiu, kaip organizuoti paslaugas“, – posėdžio metu kalbėjo Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius.
Uostamiesčio universiteto ligoninės finansinės situacijos rezultatai šią savaitę buvo aptarti Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) surengtame posėdyje. Jame kartu su parlamentarais dalyvavo minėtosios gydymo įstaigos, Valstybinės ligonių kasos (VLK) bei Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) atstovai.
Pastaruosius ketverius metus ligoninė dirbo nuostolingai. 2023 m. įstaiga patyrė 12,3 mln. eurų nuostolį, 2024 – 5,4 mln., o 2023 – 3,9 mln.
Susiję straipsniai
A. Šimaičio teigimu, pagrindiniai veiksniai, lėmę 2026 m. nuostolius, – padidėjęs darbo užmokestis dėl kumuliacinio minimalios mėnesio algos (MMA) efekto, slaugytojų algų koeficientų lyginimai bei padidėjusios eksploatavimo ir remonto išlaidos.
Prie neigiamų įstaigos finansinių rodiklių, anot A. Šimaičio, reikšmingai prisidėjo ir 2023–2024 m. vykdyta Klaipėdos universiteto ligoninės reorganizacija, kurios metu trys gydymo įstaigos filialai – Klaipėdos, Jūrininkų ir Palangos reabilitacijos ligoninės buvo sujungtos į vieną.
Vis tik, įstaiga parengė finansinės situacijos gerinimo planą ir tikisi, kad teigiamų rezultatų pavyks pasiekti iki 2028-ųjų.
„Sudedamosios dalys – tai darbo užmokesčio fondo optimizavimas, didiname ir toliau pajamas, šiais metais ir toliau yra numatytas įvairių paslaugų augimas“, – teigė A. Šimaitis.
„Ypač didelį dėmesį skiriame viešiesiems pirkimams ir išlaidoms, taip pat ir toliau skatiname efektyvų valstybinių resursų išnaudojimą, mažiname atsargas ta prasme, kad jos būtų efektyviai ir laiku išnaudojamos ir nebūtų bereikalingai sandėliuojama“, – akcentavo ligoninės vadovas.
VLK: paslaugų kiekis auga, tačiau sąnaudos yra dar didesnės
Kaip posėdžio metu pastebėjo VLK Įstaigų finansinės analizės skyriaus vedėjas Lukas Žilinskas, su VLK sudarytą sutartį Klaipėdos universiteto ligoninė viršija 5,9 proc.
„Įstaigos sutartis 2026 m. yra 153 milijonai. Lyginant su 2025 m. sutartimi, padidėjo 10 procentų. Ambulatorinė dalis padidėjo 2,9 procento, o stacionaro – 12 procentų“, – posėdžio metu kalbėjo L. Žilinskas.
„Taip pat stipriai padidėjo brangiųjų tyrimų ir procedūrų dalis – virš 50 proc“, – pridūrė VLK atstovas.
L. Žilinskas pabrėžė ir augantį ligoninės teikiamų paslaugų kiekį – esą ir tų, kurių trūkumas fiksuojamas kitose šalies gydymo įstaigose.
„Apibendrinant, įstaiga vykdo sutartį ir kažkiek ją net viršija, pagrindinėse paslaugų grupėse sparčiai auga paslaugų kiekiai, kapitalo išlaidos ilgalaikiam turtui sudarė 25 mln. eurų, pajamos auga sparčiau negu kitose universiteto lygmens ligoninėse“, – Seimo SRK nariams kalbėjo VLK atstovas.
„Tačiau sąnaudos yra dar didesnės, įstaiga nuo įregistravimo pradžios dirba nuostolingai, vidutinis darbo užmokestis auga sparčiau nei kitose šalies gydymo įstaigose ir trumpalaikiai įsipareigojimai 1,5 karto viršija turimus piniginius išteklius“, – įstaigos finansinės veiklos rezultatus apibendrino L. Žilinskas.
Dalies skolų atsiskaitymo terminas – virš 90 dienų
Seimo SRK narys socialdemokratas Saulius Čaplinskas sakė, jog įstaigos rezultatai simbolizuoja „realų veiklos poslinkį į teigiamą pusę, tačiau finansinė padėtis jau tampa ne organizacijos kaštų, o tvarumo klausimu“. Parlamentaras taip pat kėlė klausimus dėl įstaigos likvidumo.
„Kokia dalis iš tų 14,5 mln. eurų skolos jau yra pradelsta? Ir koks vidutinis ligoninės atsiskaitymo terminas? Ar šiuo metu ligoninė neturi jau likvidumo problemų?“, – teiravosi parlamentaras.
Savo ruožtu įstaigos direktorė valdymui ir ekonomikai Jūratė Grubliauskienė teigė, kad dalies įsiskolinimų atsiskaitymo terminas viršija 90 dienų. Anot jos, įstaiga yra nuolatinėse derybose.
„Didžiausią dalį šioje sumoje – beveik 10 mln. – sudaro įsiskolinimas už medicines priemones ir medikamentus, na, o likusi dalis išsiskaido. Ką tai reiškia? (...) mes kiekvieną dieną esame nuolatinėse derybose su tiekėjais – kiek mes skoloje, kiek mums pateiks ir panašiai“, – kalbėjo J. Grubliauskienė.
„Mes puikiai žinome įsiskolinimų terminus – tikrai yra įsiskolinimų, kurie viršija 90 dienų, kas tikrai yra kritinis momentas, tačiau šiai dienai derybos su tiekėjais ir įsiskolinimo grafikų valdymas jau nebeturi vienintelio kriterijaus (...). Šiai dienai daug svarbesnis yra paslaugų valdymas ir siekis, kad nesustotų paslaugos“, – pridūrė ji.
Viceministras: ministerija mato poreikį įsitraukti
Tuo metu posėdyje dalyvavęs sveikatos apsaugos viceministras Ignas Rubikas teigė, kad, ministerija mato poreikį įsitraukti bei peržiūrėti Klaipėdos universitetinės ligoninės algų mokėjimo tvarką ir finansinės situacijos gerinimo planą.
„Tikrai žvelgsime sistemiškai į darbo apmokėjimo tvarką, darbo apmokėjimo politiką kaip į pagrindinį veiksnį, kuris generuoja besitęsiančius didelius finansinius įsipareigojimus“, – sakė I. Rubikas.
„Anksčiau minėtas finansinės situacijos gerinimo planas – tai tikrai matome poreikį dar kartą jį peržvelgti, bendromis jėgomis sustiprinti, kad tikrai būtų labai aišku, kaip žingsnis po žingsnio pasieksime tą mūsų tikslą – kad 2028-aisiais ligoninė išeitų į tą neutralią situaciją“, – kalbėjo viceministras.
Klaipėdos universiteto ligoninėje 2025-aisiais metais dirbo 3020 darbuotojų, metinės įstaigos pajamos siekė beveik 162 mln. eurų.