Vasaros viduryje Rasai reikėjo pratęsti negalios dokumentus. Ir nors moteris viską padarė laiku, lėtas biurokratijos malūnas tebesisuka iki šiol. O sukdamasis jis, tyčia ar netyčia, į miltus sumalė ir moteriai pagal įstatymą, kaip negalią turinčiam asmeniui, priklausantį privalomąjį sveikatos draudimą (PSD). Apie tai ji sužinojo tik tada, kai registravosi į jos gyvybę palaikančią dializės procedūrą.
Šokas dializės klinikoje: „Jūs nedrausta“
Rasa pasakoja, kad jos neįgalumo pažymėjimas baigė galioti liepos 22 dieną. Žinodama procedūrų sudėtingumą ir terminus, moteris dar birželio viduryje kreipėsi į šeimos gydytoją, kad būtų pradėtas dokumentų rengimo procesas. Atrodė, kad viskas vyksta pagal planą – šeimos gydytoja iškart parengė dokumentus, vėliau moteris vyko į Kauną, į Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrą, ir galiausiai sulaukė sprendimo.
SAM ministras žada pristatyti veiksmų planą dėl atlyginimų didinimo: 7 proc. slaugytojų negauna MMA
Naujas neįgalumo pažymėjimas Rasą pasiekė rugpjūčio 15-ąją, o pats negalios faktas nustatytas nuo tos datos, kai moteris kreipėsi į institucijas. Taigi, iš esmės, dar nebaigus galioti senajam neįgalumui, teoriškai jai jau galiojo naujas sprendimas dėl negalios.
„Ne pirmas kartas juk, kai pratęsiu neįgalumą. Aš žinau, kad procesai užtrunka, todėl dar birželio mėnesį kreipiausi į savo šeimos gydytoją. Viską ji sutvarkė, nuvažiavome į Kauną, rugpjūčio 16-ąją gavau tuos dokumentus, kad man neįgalumas pratęstas, ir maniau, kad jau viskas. Į „Sodrą“ tą pačią dieną dokumentus nuvežiau ir maniau, kad viskas tuo ir pasibaigs“, – savo istoriją pradeda kėdainietė.
Susiję straipsniai
Tačiau ramybė truko neilgai. Rugsėjo pirmosiomis dienomis, kai Rasa ruošėsi eilinei dializės procedūrai, ji sulaukė skambučio iš „Nefrosanos“ klinikos. Žinia buvo tarsi perkūnas iš giedro dangaus.
„Man rugsėjo pirmąją paskambino iš klinikos ir pasakė, kad aš nesu drausta. Aš nesupratau, kaip tai įmanoma, maniau, gal klaida įsivėlė. Bet darbuotoja patikrino kelis kartus – aš nedrausta ir taškas. Nusprendžiau paskambinti į „Sodrą“ ir išsiaiškinti, kas nutiko“, – prisimena pašnekovė.
Susisiekus su „Sodra“, moteriai buvo paaiškinta, kad nors dokumentai pateikti, egzistuoja tam tikri vidiniai terminai ir patikros procedūros, kurios užtrunka. Paradoksalu, tačiau sunkiai serganti moteris sistemoje vis dar buvo matoma kaip neturinti socialinių garantijų.
PSD neįgaliesiems priklauso, bet moteriai pasiūlyta susimokėti pačiai
Rasai buvo pasiūlyti du variantai: arba registruotis Užimtumo tarnyboje, arba susimokėti privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoką savarankiškai. Priešingu atveju už kiekvieną dializę tektų mokėti visą kainą – apie 200 eurų.
„Paskambinus man „Sodroje“ aiškino, kad jie turi 20 dienų dokumentams sutvarkyti. Jie turi gauti dokumentus iš Kalėjimų tarnybos, kad aš nesu įkalinta. O galiausiai pasakė, kad jei noriu būti drausta, turiu draustis pati arba registruotis Užimtumo tarnyboje. Aš jų ir klausiu – už kokius pinigus man už dializę susimokėti? Kodėl apskritai turiu susimokėti už tai, kas man priklauso pagal įstatymą?“ – piktinasi moteris.
Gydytojai perspėja, kad dializių praleisti negalima, nes tai kelia tiesioginę grėsmę gyvybei arba gali labai pabloginti sveikatos būklę.
„Nefrosana“ man sako, kad negalima praleisti dializių. Gal vieną praleidus nieko tragiško nenutiks, bet jei PSD nesutvarkytas, nežinia, kiek aš jų turėsiu praleisti. O vienas vizitas kainuoja apie 200 eurų…“ – apie gresiantį pavojų kalba pašnekovė.
Procesą valdo ne viena institucija
Valstybinės ligonių kasos (VLK) Komunikacijos skyriaus patarėja Vita Lyskoitienė pabrėžia, kad asmenys su negalia yra draudžiami valstybės lėšomis, tačiau pati VLK neįgalumo nustatymo procese nedalyvauja. Informacija apie asmens draustumą pasiekia registrą iš kitų institucijų. Tiesa, konkrečios kėdainietės situacijos VLK nekomentavo dėl duomenų apsaugos, tačiau patikino, kad duomenis apie asmenis su negalia teikia Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra. Būtent ši institucija, pasak VLK, nurodo dalyvumo ar neįgalumo lygio galiojimo datas.
„Informacija apie asmens teisę į valstybės lėšomis finansuojamą PSD į Draudžiamųjų privalomuoju sveikatos draudimu registrą patenka iš kompetentingų institucijų.
Pavyzdžiui, duomenis apie draudžiamuosius, kurie yra pripažinti asmenimis su negalia, teikia Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Minėta institucija teikia dalyvumo lygio, neįgalumo lygio, individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio galiojimo pradžios ir pabaigos datas“, – aiškina specialistė.
Jei žmogus pastebi, kad nėra draustas, VLK rekomenduoja kreiptis į instituciją, kuri turėjo pateikti duomenis.
Be to, egzistuoja mechanizmas, kaip atgauti sumokėtus pinigus, jei vėliau paaiškėja, kad asmuo visgi turėjo teisę į draudimą.
„Jeigu paaiškėja, kad paslaugos suteikimo dieną žmogus buvo apdraustas PSD, tačiau dėl neteisingų ar nepateiktų duomenų jis buvo palaikytas nedraustu ir todėl sumokėjo už sveikatos priežiūros paslaugą, jis turėtų kreiptis į paslaugą suteikusią gydymo įstaigą dėl lėšų grąžinimo.
Jeigu pacientas nesutinka su gydymo įstaigos sprendimu arba įstaiga jo skundo neišnagrinėja per nustatytą terminą, dėl klausimų, susijusių su PSD, jis gali kreiptis į Valstybinę ligonių kasą“, – procedūrą dėsto V. Lyskoitienė.
Agentūra: terminų nepažeidėme, viskas vyko pagal teisės aktus
Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros vyresnioji patarėja komunikacijai Urtė Alksninytė teigia, kad Agentūra savo darbą atliko laikydamasi nustatytų terminų, o naujas dalyvumo lygis buvo nustatytas netgi atgaline data, kad neliktų teisinio vakuumo. Tačiau, akivaizdu, ir tai nesutrukdė biurokratinei mėsmalei tarp girnų sutraiškyti sunkią negalią turinčio žmogaus.
„Atlikus naują vertinimą, negalia nustatoma nuo asmens prašymo Agentūroje gavimo dienos. Klientė į Agentūrą dėl dalyvumo lygio vertinimo kreipėsi liepos 16 d., kai anksčiau nustatytas dalyvumo lygis dar galiojo iki 2026 m. liepos 22 d.
Agentūra naują sprendimą priėmė 2026 m. rugpjūčio 13 d., laikydamasi teisės aktuose nustatyto dalyvumo lygio vertinimo termino (per 20 d. d. nuo prašymo pateikimo).
Naujai nustatyto dalyvumo lygio termino pradžia buvo nustatyta nuo 2026 m. liepos 16 d., t. y. nuo asmens prašymo Agentūroje gavimo dienos“, – komentuoja U. Alksninytė.
Agentūros atstovė pabrėžia, kad jų kompetencija baigiasi ties negalios lygio nustatymu. PSD draustumo administravimas nėra jų funkcija, tačiau teisės aktai bent jau teoriškai numato saugiklius, kad negalios terminas būtų nepertraukiamas.
„Dalyvumo lygio nustatymo tvarką reglamentuoja specialus aprašas.
Pagal jį dalyvumo lygio termino pradžia laikoma prašymo nustatyti dalyvumo lygį gavimo diena. Teisės aktai numato atvejus, kai naujai nustatyto dalyvumo lygio termino pradžia gali būti siejama ne su faktine Agentūros sprendimo priėmimo diena, o su ankstesne teisės aktuose nustatyta data. Konkrečiu minimu atveju sprendimas asmeniui buvo priimtas laikantis nustatytos tvarkos“, – teigia patarėja.
U. Alksninytė taip pat paaiškino, kad sunki sveikatos būklė ar dializių poreikis negali būti priežastis nukrypti nuo nustatytų taisyklių, tačiau šie duomenys vertinami bendrame kontekste.
„Suprantame susirūpinimą dėl situacijų, kai asmeniui, kurio sveikatos būklė yra sunki ir kuriam reikalingos nuolatinės medicininės procedūros, kyla sunkumų gaunant sveikatos priežiūros paslaugas.
Vis dėlto svarbu atskirti dvi skirtingas sritis – dalyvumo lygio nustatymą ir privalomojo sveikatos draudimo (PSD) galiojimą. Agentūra neadministruoja PSD draustumo, nenustato asmens draustumo laikotarpių ir nesprendžia, ar konkrečios asmens sveikatos priežiūros paslaugos turi būti apmokamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto“, – reziumuoja Agentūros atstovė.
Stabdis „Sodroje“: tikrino, ar kėdainietė nesėdi kalėjime
„Sodra“ šioje grandinėje atlieka kitą svarbų vaidmenį – ji administruoja šalpos pensijų mokėjimą ir, remdamasi Ligonių kasų duomenimis, mato asmens draustumo statusą. Malgožata Kozič, „Sodros“ patarėja komunikacijai, patvirtino, kad kėdainietės Rasos šalpos negalios pensijos mokėjimas rugsėjo pirmąją savaitę dar nebuvo pratęstas dėl vykdomos būtinos patikros.
Tiesa, ji akcentuoja, kad „Sodra“ pati nenustato, ar žmogus yra draudžiamas PSD valstybės lėšomis. Duomenis apie tokį draustumą „Sodra“ programiniu būdu gauna iš Valstybinės ligonių kasos (VLK).
Rasos šalpos negalios pensijos mokėjimas rugsėjo pirmąją savaitę dar nebuvo pratęstas, nes buvo atliekamas teisės aktuose numatytas patikrinimas – prieš pratęsiant šalpos negalios pensijos mokėjimą būtina patikrinti Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro (ĮKNR) duomenis.
Būtent šis patikrinimas, kurį atlieka „Sodros“ Kauno skyrius, tapo ta biurokratine kliūtimi, kuri užtęsė galutinį statuso patvirtinimą. Užklausa registrui buvo išsiųsta rugpjūčio 18 d., tačiau atsakymo sulaukti pavyko tik antrąją rugsėjo savaitę.
„Jeigu laikotarpiu nuo liepos 23 d. iki rugpjūčio 14 d. pagal „Sodros“ turimus duomenis nebuvo pagrindo kėdainietę drausti valstybės lėšomis, jai galėjo būti paaiškinta, kad PSD įmoką už save reikia sumokėti pačiai.
Tačiau jeigu iš VLK bus gauti duomenys apie gyventojos draudimą valstybės lėšomis atgaline data, už atitinkamą laikotarpį apskaičiuotos PSD įmokos bus automatiškai perskaičiuotos“, – teigia „Sodros“ atstovė.
Ji taip pat ramina, kad gavus visus reikiamus duomenis, pensijos mokėjimas bus pratęstas nuo rugpjūčio mėnesio, o visos susidariusios skolos ar nesusipratimai dėl įmokų bus anuliuoti automatiškai. Visgi, kol šie procesai vyksta, žmogus lieka nesaugioje „pilkojoje zonoje“.
Tiesa, „Sodra“ informavo, kad rugsėjo 9 dieną visi dokumentai pagaliau suvaikščiojo ten, kur reikia, ir kėdainietei buvo atnaujintas šalpos pensijos mokėjimas, o kartu atsinaujino ir PSD. Tačiau koks kelias nueitas iki tol – primename, kad Rasa šiuos reikalus tvarkyti pradėjo dar birželio viduryje, ir tik rugsėjo 9 dieną biurokratijos malūnas baigė darbą ir pagaliau sustojo.
Sistemos spragos negalią turinčius žmones palieka „ant ledo“
Nors visos institucijos – VLK, „Sodra“ ir Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra – teigia veikiančios griežtai pagal įstatymus ir terminus ir dažnai savo darbą atliekančios net greičiau, nei reikalaujama, Rasos pavyzdys rodo, kad sistemoje egzistuoja pavojinga praraja. Tarpas tarp liepos 22 d. (kai baigėsi senas Rasos negalios pažymėjimas) ir rugpjūčio vidurio ar rugsėjo pradžios (kai duomenys pagaliau pasiekia visus registrus) tampa kritiniu asmenims, kuriems medicinos paslaugos reikalingos kasdien ar kelis kartus per savaitę.
Rasa lieka prie savo nuomonės, kad valstybė, žinodama jos būklę ir tai, kad neįgalumas pratęstas, neturėtų reikalauti iš jos papildomų veiksmų ar įmokų vien dėl to, kad valstybiniai registrai „nesusikalba“ pakankamai greitai.
Juk dializė – tai ne planinė operacija, kurią galima atidėti mėnesiui, kol „Sodra“ gaus atsakymą iš nuteistųjų registro. Tai procedūra, be kurios kiekviena diena gali būti paskutinė.
Ši istorija dar kartą iškelia klausimą apie viešojo sektoriaus paslaugų skaitmenizaciją ir operatyvumą. Jei negalia nustatoma atgaline data, kodėl PSD draustumo sistema negali automatiškai „atrakinti“ paslaugų krepšelio pacientui, turinčiam galiojantį sprendimą savo rankose?
Kol atsakymai skendi institucijų susirašinėjimuose, Kėdainių rajono gyventojai belieka tikėtis, kad kitas vizitas į kliniką nepasibaigs dar vienu pasiūlymu „susimokėti arba mirti“.