Operacija ryte, o grįžimas namo – tą pačią dieną: gydytojas apie dienos chirurgijos naudą pacientams (1)

Tobulėjant chirurginėms technikoms, sąnarių operacijos gali būti atliekamos taikant dienos chirurgiją – po procedūros pacientas gali išvykti namo tą pačią arba kitą dieną.

Apie tai, kaip keičiasi sąnarių gydymas ir kodėl pacientą siekiama kuo greičiau sugrąžinti į įprastą gyvenimą, pasakoja „Northway“ klinikos gydytojas ortopedas-traumatologas Markas Fiodorovas.

Apie tai, kaip šiandien keičiasi požiūris į sąnarių pažeidimų gydymą, daug diskutuota rugsėjo 25 d. Klaipėdoje vykusioje tarptautinėje Baltijos artroskopijos konferencijoje.

M. Fiodorovo teigimu, joje specialistai iš Baltijos šalių, taip pat ir iš Lenkijos, Ispanijos, Slovėnijos, Rumunijos, Graikijos bei Vokietijos, daug dėmesio skyrė kelio ir peties sąnarių patologijoms, jų gydymo technikoms bei praktiniam chirurgų mokymui.

„Viena pagrindinių konferencijos temų buvo kelio sąnario meniskų pažeidimai. Meniskų gydymas per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė: tai, kas anksčiau dažnai buvo pašalinama, šiandien siekiama išsaugoti, kai tai įmanoma. Meniskas yra viena svarbiausių kelio sąnario struktūrų. Jis atlieka apsauginę funkciją, prisideda prie sąnario mitybos. Todėl plyšus meniskui nereikėtų vadovautis mitu, kad jis savaime suaugs ar galima tiesiog laukti, kol problema taps didesnė. Jei plyšimą galima sutvarkyti ir išsaugoti meniską, tai ir reikia daryti. Anksčiau buvo įprasta pažeistus meniskus šalinti, tačiau šiandien stengiamės išsaugoti kiekvieną įmanomą jų milimetrą“, – aiškina M. Fiodorovas.

Jo teigimu, taip elgiamasi ne vien tam, kad žmogus greičiau grįžtų prie sporto. Išsaugota menisko struktūra ypač svarbi ir tolesnei sąnario būklei

Dienos chirurgija atspindi platesnę ortopedijos kryptį – siekį gydyti problemą kuo mažiau traumuojant aplinkinius audinius ir sutrumpinti laiką, kurį pacientas priverstas praleisti ligoninėje.

Šį rezultatą pasiekti padeda modernios artroskopinės operacijos.

„Dienos chirurgija visame pasaulyje yra labai vertinama. Pacientas atvyksta operacijai, o po jos, kai atsigauna po nejautros, gali išvykti namo tą pačią dieną. Taikome artroskopines operacijas: pasitelkiant pažangią techniką, atliekame minimalius pjūvius, tausojant aplinkinius audinius ir išsprendžiant konkrečią problemą.“ Pasak gydytojo, tokių operacijų daugėja.

„Tai natūralu, nes žmonės tampa aktyvesni – tiek jaunesni, tiek vyresni. Mūsų tikslas yra nenurašyti žmogaus dėl amžiaus ir padėti jam kuo greičiau grįžti į įprastą gyvenimą. Kartais laikas yra labai svarbus: uždelsus gali nukentėti sąnario būklė, o kuo anksčiau žmogus gauna jam reikalingą gydymą, tuo daugiau galimybių pasiekti gerą rezultatą.“

Dienos chirurgijos poveikis nesibaigia išrašymo iš ligoninės dieną. Žmogaus galimybė greičiau grįžti prie įprastos veiklos turi reikšmę ir jo darbui.

Ypač kai kalbama apie darbingo amžiaus žmones, kuriems trauma reiškia ne tik fizinius nepatogumus, bet ir laikinai prarastas darbo dienas.

Tačiau svarbi ne vien ligoninėje praleista diena. Reikšmės turi visas kelias nuo diagnozės iki grįžimo į įprastą veiklą. Jei gydymas užsitęsia, žmogus ilgiau negali dirbti, o kai kuriais atvejais per tą laiką gali progresuoti ir pati sąnario problema.

„Jeigu žmogus dėl patologijos ilgai gydomas konservatyviai, nors tam tikru atveju jam reikalinga operacija, uždelstas laikas ne visada išeina į naudą. Gali pailgėti nedarbingumas, problema gali progresuoti, o galutinis rezultatas nebūti toks, kokio norėtume. Todėl svarbu nepramiegoti momento, kai reikalinga specialisto konsultacija. Pacientas turėtų kreiptis į gydytoją, kuris konkrečiai dirba su ta patologija, atlikti reikalingus tyrimus ir įvertinti situaciją. Kuo žmogus anksčiau grįžta į visavertį gyvenimą ir darbą, tuo geriau ne tik jam pačiam, bet ir visai ekonomikai“, – pažymi M. Fiodorovas.

Dienos chirurgija suteikia galimybę sutrumpinti paciento kelią nuo operacijos iki grįžimo namo, tačiau svarbu ir tai, kaip sprendžiama, kam tokio gydymo iš tiesų reikia.

Pasak gydytojo, operacijų poreikis nėra vienodas kiekvienais metais – jis priklauso ir nuo žmonių gyvenimo būdo. Vis daugiau žmonių išlieka fiziškai aktyvūs ir vyresniame amžiuje, todėl pacientų, kuriems gali būti reikalingas chirurginis gydymas, skaičius taip pat nėra pastovus.

„Svarbu, kad nebūtų bandoma iš anksto nustatyti, kiek tokių operacijų turi būti atliekama, ar įvedamos kvotos. Žmogaus sveikata nėra produktas, kurį galime suskaičiuoti ir pasakyti, kiek pacientų per metus bus. Vienais metais operacijų gali būti daugiau, kitais – mažiau. Jų skaičius tik didės, nes žmonės gyvena aktyviau. Norėtųsi, kad sprendžiant dėl gydymo, chirurgas įvertintų, kokia yra paciento patologija – negali būti taikomas tas pats šablonas“, – pabrėžia M. Fiodorovas.

Galiausiai dienos chirurgijos vertė matuojama ne vien trumpesniu laiku ligoninėje. Svarbu, kad pacientas laiku gautų jam reikalingą pagalbą, o gydymas būtų parenkamas pagal jo būklę ir naujausias medicinos galimybes.