Tyrimas: investicijų į inovatyvius vaistus grąža Lietuvoje – didžiausia tarp 29 Europos šalių

Tyrimo duomenimis, nuo Lietuvos nedaug atsilieka Estija (11,1 euro), Nyderlandai (10,5 euro) ir Latvija (10,4 euro).

Tuo metu didžiosiose rinkose rezultatai kuklesni: Prancūzijoje nauda siekia 5,2 euro, Vokietijoje – 4,3 euro, o Ispanijoje – 3,7 euro.

Lietuvoje didžiausią dalį – 49 proc., arba 5,53 euro iš vieno investuoto euro sukuriamos vertės, – sudaro neapmokamo darbo vertė, pacientų ir artimųjų grįžimas į visavertį socialinį gyvenimą, namų ruošos darbai bei sumažėjęs slaugos poreikis.

Taip pat 45 proc. (5,05 euro) sudaro apmokamo darbo nauda, kai išsaugota sveikata leidžia žmonėms toliau aktyviai dalyvauti darbo rinkoje, o likę 6 proc. (0,62 euro) – tiesioginiai ligoninių sutaupymai dėl išvengtų hospitalizacijų.

Skaičiuojama, kad 2014–2022 m. inovatyvių vaistų sukurta socialinė ir ekonominė vertė Lietuvoje siekė 389 mln. eurų.

Pasak Lietuvos Inovatyvios farmacijos pramonės asociacijos (IFPA) direktorės Jūros Smilgaitės, beveik pusę Lietuvos rodiklio sudaranti neapmokamo darbo nauda rodo, kaip stipriai liga paveikia visą šeimą.

„Ši vertė nė vienoje biudžeto lentelėje neatsispindi, bet ji yra reali. Tai senelis, kuris gali auginti anūkus, ar artimasis, kuriam nebereikia nuolatinės priežiūros.

Jei sprendimus vertiname tik pagal tai, kiek vaistai kainuoja šiandien, matome tik vieną medalio pusę“, – pranešime teigia ji.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvoje su vėžio gydymu susiję vaistai sukūrė apie 229 mln. eurų naudos – maždaug 59 proc. visos šalies naudos, o kiekvienas jiems skirtas euras atsipirko daugiau nei 17 kartų.

Tuo metu medžiagų apykaitos ir virškinimo trakto ligoms skirtas 1 euras Lietuvoje sukuria apie 9 eurus, o kvėpavimo takų ligoms – apie 4 eurus vertės.

J. Smilgaitės teigimu, šie rezultatai turėtų iš esmės keisti valstybės požiūrį į sveikatos biudžeto formavimą.

„Diskutuodami apie inovatyvių vaistų finansavimą dažnai matome tik vieną biudžeto eilutę – kiek gydymas kainuoja šiandien.

Tačiau ši studija parodo pilnesnį vaizdą: geresnė žmonių sveikata reiškia mažiau hospitalizacijų, daugiau išsaugotų darbingų gyvenimo metų ir didesnį žmonių dalyvavimą ekonominiame bei visuomeniniame gyvenime“, – nurodo ji.

Tyrimo duomenimis, 2014–2022 m. Europos valstybės į naujus vaistus papildomai investavo 11,67 mlrd. eurų, o tai sukūrė daugiau nei 66 mlrd. eurų naudos. Nurodoma, kad į šią sumą įskaičiuota ne tik socialinė ir ekonominė vertė, bet ir tiesioginiai ligoninių sutaupymai.

Apskaičiuota, kad 29 Europos šalyse per aštuonerius metus naujų vaistų vartojimas padėjo išsaugoti 1,83 mln. gyvenimo metų tarp jaunesnių nei 85 metų asmenų.

Taip pat nustatyta, kad inovatyvus gydymas leido sutrumpinti pacientų buvimo ligoninėse laiką 20,9 mln. dienų.

Tyrimo rezultatai parodė, jog Europoje kiekvienas euras, investuotas į vaistus nuo vėžio, vidutiniškai atneša 6,80 euro vertės. Vaistų nuo medžiagų apykaitos ir virškinimo trakto ligų atveju šis rodiklis siekia 4,70 euro, vaistų nuo kvėpavimo takų ligų – 3,80 euro.

„Šie duomenys papildo vis gausėjančius įrodymus, kad investicijos į sveikatą visuomenei sukuria gerokai daugiau vertės, nei kainuoja“, – pranešime cituojama EFPIA generalinė direktorė Nathalie Moll.

Vis dėlto EFPIA teigimu, Europos konkurencingumas pasaulinėje farmacijos rinkoje mažėja. Pasak federacijos, Europa vaistams skiria apie 1 proc. bendrojo vidaus produkto, kai JAV – 2 proc., o Kinija – 1,8 proc.

Teigiama, kad nuo vaisto patvirtinimo iki jo prieinamumo pacientams Europos Sąjungoje vidutiniškai praeina 532 dienos. Vokietijoje šis procesas trunka 56 dienas, o, pavyzdžiui, Rumunijoje pacientai laukia 1 201 dieną.

Tuo metu vidutinis laikotarpis, per kurį vaistai Lietuvoje įtraukiami į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, siekia 783 dienas.

Tyrimą atliko nepriklausomas Vokietijos ekonominių tyrimų institutas „WifOR“ kartu su Kolumbijos universiteto ekonomistu prof. Franku R. Lichtenbergu. Analizuodami 2014–2022 m. duomenis, mokslininkai vertino 29 Europos šalių mirtingumo ir hospitalizacijų pokyčius, susijusius su onkologinėmis, medžiagų apykaitos ir virškinimo bei kvėpavimo takų ligomis.

Sveikatos rodiklių pagerėjimas buvo įvertintas pinigine išraiška ir palygintas su papildomomis išlaidomis inovatyviems vaistams.