Svaigsta galva? Priežastis gali slypėti ne tik galvoje

Galvos svaigimas yra vienas iš dažniausių nusiskundimų, dėl kurių pacientai kreipiasi į šeimos gydytojus, neurologus, ausų, nosies ir gerklės ligų ar skubiosios pagalbos gydytojus. Epidemiologinių tyrimų duomenimis, svaigulį per gyvenimą patiria nuo 15 iki 35 proc. suaugusių žmonių.

Dažniau svaigimas pasireiškia vyresniems nei 50 metų asmenims, nes šiuo gyvenimo tarpsniu prasideda natūralūs pusiausvyros sistemos pokyčiai. Ilgainiui gali išsivystyti presbivestibulopatija – su amžiumi susijęs pusiausvyros sistemos veiklos susilpnėjimas.

Tačiau klaidinga manyti, kad svaigimas yra tik vyresnių žmonių bėda – juo skundžiasi ir jaunesni žmonės. Tiesiog skiriasi priežastys, dėl kurių skirtingo amžiaus žmonės patiria svaigimą. Apskaičiuota, kad beveik du trečdalius dėl galvos svaigimo besikreipiančių pacientų sudaro moterys, nes jos dažniau serga migrena, nerimu, depresija ir kitomis ligomis, kurioms būdingas svaigimas.

Svaigimo pobūdį pacientai nusako labai įvairiai. Pavyzdžiui, jie gali skųstis galvos ar aplinkos sukimusi, vaizdo nuplaukimu ar šokinėjimu, nestabilumu (pusiausvyros neišlaikymu) stovint ar einant, girtumo, apkvaitimo jausmu, nuovargiu, negalėjimu susikaupti, neryškiu matymu, sunkumu fokusuoti žvilgsnį, pojūčiu, kad tuoj neteks sąmonės ar griuvimo baime.

Kaip svaigulys pasireikš kliniškai, priklauso nuo jį sukėlusių priežasčių, o pagal jas sprendžiama, į kokį specialistą pacientui reikėtų kreiptis.

Gerai pusiausvyrai ir žvilgsnio kontrolei žmogui judant reikalinga darni kelių organizmo sistemų veikla.

Vidinėje ausyje esantis vestibulinis aparatas (pusiausvyros sistema) leidžia suvokti kūno judėjimą erdvėje, galvos padėtį, padeda neprarasti orientacijos erdvėje veikiant žemės traukai. Vestibulinį aparatą su galvos smegenų kamienu jungia pusiausvyros nervas. Jei pacientui svaigimą sukelia vestibulinio aparato ar nervo pažeidimas, jį reikėtų siųsti pas ausų, nosies ir gerklės ligų gydytoją, kurio specializacija – galvos svaigimas.

Iš vestibulinio aparato gautą informaciją apdoroja galvos smegenų kamiene esantys pusiausvyros branduoliai bei smegenėlės ir perduoda impulsus į kitas galvos ir nugaros smegenų struktūras, kurios atsakingos už pusiausvyrą palaikančių liemens ir kojų raumenų veiklą, judesių koordinaciją, akių judesius, regimosios ir pusiausvyros informacijos susiejimą, emocinį atsaką į kylantį svaigimą ir pan. Svaigimu pasireiškiančias galvos smegenų ligas diagnozuoja gydytojai neurologai.

Be to, kad už pusiausvyrą atsakingos struktūros veiktų sklandžiai, reikalinga gera širdies veikla (pvz., stabilus kraujospūdis, normalus širdies susitraukimų dažnis ir širdies ritmas), tinkami kraujo rodikliai (pvz., tinkamas geležies, pastovus gliukozės kiekis, elektrolitų pusiausvyra), gera rega ir stabili emocinė būklė, todėl galvos svaigimą patiriančiam pacientui gali prireikti kitų specialistų – gydytojo kardiologo, endokrinologo, oftalmologo ar psichiatro – konsultacijos.

Reikia nepamiršti, kad svaigimas taip pat yra vienas iš dažniausių vaistų sukeliamų šalutinių poveikių, ypač kai vartojama keletas vaistų.

Pirmiausia dėl galvos svaigimo pacientas kreipiasi į šeimos gydytoją. Jis, išklausęs nusiskundimus, apžiūri pacientą, skiria gydymą, jei reikia, atlieka papildomus tyrimus ir rekomenduoja specialistų konsultacijas.

Per pirminę paciento konsultaciją įvertinamas svaigimo pobūdis, ar svaigimas nuolatinis, ar priepuolinis, jei priepuolinis, kiek trunka svaigulio priepuolis ir kaip dažnai kartojasi, kas provokuoja svaigimą (galvos ar kūno padėties keitimas, aplinka ar apskritai nėra jokio provokuojančio veiksnio), ar kartu pasireiškia dar kokių nors simptomų (galvos skausmas, klausos sutrikimas, kraujospūdžio ir pulso pakitimų, neurologinių simptomų, tokie kaip veido asimetrija, kalbos sutrikimas, galūnių nutirpimas ar nusilpimas)