Teismas šią baudžiamąją bylą baigė nagrinėti rugsėjo 23 d.
„Sprendimas byloje bus skelbiamas gruodžio 17 dieną“, – Eltai sakė Vilniaus miesto apylinkės teismo atstovas spaudai Giedrius Janonis.
Generalinė prokuratūra greitųjų COVID–19 testų pirkimo byloje prašo teismo L. Jaruševičienę pripažinti kalta dėl piktnaudžiavimo ir skirti jai 32,5 tūkst. eurų baudą.
Susiję straipsniai
Prokuroras Gintaras Plioplys teisme anksčiau sakė, kad kaltinamajai turėtų būti paskirta ir baudžiamojo poveikio priemonė – teisės dirbti valstybės tarnyboje atėmimas trejiems metams.
Anot valstybės kaltintojo, teisėsaugos surinka informacija rodo, jog įmonės „Profarma“ siūlyti greitieji testai esą nebuvo tinkami ankstyvajai žmonių diagnostikai dėl COVID–19. Pasak prokuroro, nepaisant to, tuometinė sveikatos apsaugos viceministrė L. Jaruševičienė esą veikė minėtos įmonės naudai.
Ji pati kaltės nepripažįsta ir siekia teisme išteisinimo.
Prokuratūra baudžiamąją bylą dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo teismui perdavė 2022 m. rugpjūtį.
Šioje byloje buvo teisiama 2018–2020 m. sveikatos apsaugos viceministrės pareigas ėjusi L. Jaruševičienė.
Prokuratūra tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys leidžia pagrįstai įtarti, jog L. Jaruševičienė, piktnaudžiaudama užimamomis pareigomis, dirbdama sveikatos apsaugos viceministre, nuo 2020 m. kovo galimai teikė nepagrįstus ir neteisėtus reikalavimus Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžios Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos vadovui ir darbuotojams dėl greitųjų COVID-19 testų pirkimo.
Tyrimas buvo vykdomas dėl iš bendrovės „Profarma“ įsigytų daugiau negu 500 tūkst. greitųjų serologinių testų, už kuriuos sumokėta daugiau nei 6 mln. eurų. Prokuratūra mano, kad L. Jaruševičienė šiai bendrovei suteikė privilegijų, veikdama jos interesais, valstybei perkant COVID-19 testus, ir taip padarė žalą valstybei.
Apeliacinis teismas yra pripažinęs, kad valstybė už minėtus testus yra permokėjusi kelioms bendrovėms ir priteisė valstybei per 4 mln. eurų.