Kada svaigimas turėtų kelti nerimą ir kodėl jo nereikėtų nuvertinti?
Kai svaigimas gali įspėti apie pavojingą ligą
Pirmasis – galvos svaigimas gali būti pavojingos gyvybei ligos požymis. Paprastai patys pacientai dėl stipraus svaigimo kreipiasi į skubiosios pagalbos skyrių.
Susiję straipsniai
Tačiau svarbus ne tik svaigimo intensyvumas, bet ir kartu su juo pasireiškiantys sutrikimai: kraujospūdžio pakilimas ar kritimas, nenormalus pulsas, skausmas krūtinėje, veido asimetrija, kalbos sutrikimas, galūnių nutirpimas ar nusilpimas, stiprus galvos skausmas. Šiais atvejais reikalinga skubi konsultacija skubiosios pagalbos skyriuje.
Svaigimas didina griuvimų riziką
Antras – griuvimų ir jų keliamų komplikacijų rizika, ypač aktuali vyresnio amžiaus žmonėms. Senstant ne tik atsiranda svaigulys, nestabilumas, bet ir lėtėja eisena, blogėja pusiausvyros kontrolė ir orientacija erdvėje.
Taip pat griuvimų ir svaigimo riziką didina regos sutrikimai, judamojo atramos aparato ligos, širdies ir kraujagyslių sistemos ligos ir joms gydyti skiriami vaistai. Toks daugelio priežasčių sukeltas svaigimas vardinamas daugiaveiksniu.
JAV duomenimis, apie 40 proc. vyresnių nei 65 metų namuose gyvenančių asmenų pargriūva bent vieną kartą per metus, maždaug 1 iš 40-ies griuvimų baigiasi hospitalizacija dėl stipinkaulio arba šlaunikaulio lūžių. Dar dažniau pargriūva slaugos namų gyventojai arba vyresni nei 75 m. asmenys.
Kai svaigimo baimė pradeda riboti gyvenimą
Trečiasis pavojus – svaigimo pasikartojimo baimė. Ji verčia pacientą riboti fizinę veiklą, ypač lauke, kartais stiprus nerimas dėl galimo svaigimo netgi įkalina žmogų namuose.
Tokį svaigimą vadiname funkciniu svaigimu ir tai yra viena iš dažniausių kreipimosi pas neurologą priežasčių.
Kada būtina kreiptis pagalbos?
Taigi, galvos svaigimas yra reikšmingas nusiskundimas, į kurį nereikia numoti ranka. Pirmiausia jis įvertinamas apsilankius pas šeimos gydytoją. O jei kartu pasireiškia neurologinių ar kitų pavojingų simptomų – būtina neatidėliojant kreiptis į skubiosios pagalbos skyrių.