Būtent ši nežinomybė kelia nerimą Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) ir tarptautinei bendruomenei, rašoma „The Guardian“ redakcijos komentare.
Viena vertus, nors ir labai nedidelė, išlieka ligos protrūkio tikimybė. Kita vertus, šis incidentas dar kartą primena, kad tarptautinis bendradarbiavimas, nuo kurio priklauso gebėjimas užkirsti kelią pandemijoms, silpnėja kartu su politiniais ryšiais. Ateityje tokia sistema gali nebepajėgti mūsų apsaugoti.
Norint suvaldyti infekcinės ligos protrūkį, svarbiausia kuo greičiau apie jį pranešti ir atvirai dalintis turima informacija.
Itin atidžiai stebimas galimas maras Rusijoje: analitikai kelia biologinio ginklo klausimą
Pranešama, kad Rusijoje dėl šio atvejo buvo surengti aukšto lygio pasitarimai, ligoninėje, kurioje gydyta 28 metų Darja Šipilova, įvestas karantinas, taip pat nustatyta apie 200 žmonių, galėjusių turėti kontaktą su ja.
Tokie veiksmai leidžia manyti, kad patys pareigūnai įtarė maro infekciją. Vis dėlto Rusija apie grėsmę nepranešė PSO, nors to reikalauja tarptautinė teisė.
Susiję straipsniai
Vėliau Rusijos institucijos paskelbė, kad Irkutsko kovos su maru mokslinių tyrimų instituto laboratorijos darbuotoja mirė nuo neaiškios kilmės plaučių uždegimo. Tačiau toks pareiškimas vargu ar padeda išsiaiškinti, kas įvyko.
Neabejotina, kad Rusijos specialistai atliko laboratorinius tyrimus ir surinko genetinės sekoskaitos duomenis, kurie galėtų padėti nustatyti ligos sukėlėją. Tačiau šia informacija su tarptautine bendruomene nepasidalinta.
Vienos valstybės elgesys gali kelti pavojų visiems
Šių metų pradžioje pavyko sėkmingai suvaldyti hantaviruso protrūkį, kilusį kruiziniame laive „MV Hondius“. Šis atvejis parodė, kad pasaulinė sveikatos apsaugos sistema vis dar gali veikti veiksmingai, kai valstybės bendradarbiauja.
Tačiau naujausias incidentas Rusijoje rodo ir kitą medalio pusę: vienos bendradarbiauti atsisakančios valstybės elgesys gali kelti grėsmę visų saugumui.
PSO nėra kalta dėl to, kad Rusija iš esmės tapo tarptautinių taisyklių nepaisančia valstybe. Vis dėlto organizacija turi būti pasirengusi tokioms situacijoms.
Tarptautinė politinė sistema yra susiskaldžiusi, o nesutarimai tik gilėja.
Šių metų pradžioje JAV pasitraukė iš PSO, nors tebėra kai kurių su organizacija susijusių tarptautinių sutarčių dalyvė.
Valstybės laikosi tarptautinės teisės normų tada, kai pripažįsta jų svarbą arba mano, kad už pažeidimus gali sulaukti pasekmių – reputacinių ar kitokių.
Tačiau PSO kol kas nesiėmė griežtesnių veiksmų Rusijos atžvilgiu ir nesiekė, kad įtakingiausios organizacijos narės viešai pasmerktų jos elgesį.
Tiesa, spalio 7 dieną JAV valstybės departamentas oficialiai paragino Rusijos vyriausybę pasidalyti informacija su PSO. Kai kam tai gali pasirodyti padrąsinantis ženklas.
Vis dėlto labiau tikėtina, kad šis žingsnis atspindi vis labiau fragmentišką Vašingtono užsienio politiką, kai sprendžiant konkrečias problemas pasitelkiamos tuo metu prieinamos spaudimo priemonės, o ne atnaujintą įsipareigojimą laikytis tarptautinės teisės principų.
Tą pačią dieną JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė ketinantis šį klausimą aptarti su Vladimiru Putinu.
Jeigu toks pokalbis ir įvyko, viešai apie jį nieko nepranešta. Taip pat nežinoma, ar jo metu buvo atskleista kokios nors naujos informacijos.
Neatmetamos ir spekuliacijos apie biologinio ginklo tyrimus
Ypatingas JAV susidomėjimas šiuo incidentu gali sustiprinti spėliones, kad iš tiesų įvyko su biologinio ginklo tyrimais susijęs incidentas, per kurį pavojingas ligos sukėlėjas pateko už laboratorijos ribų.
Toks scenarijus laikomas mažai tikėtinu, tačiau jo visiškai atmesti negalima.
Pats faktas, kad praėjus trims savaitėms po įvykio tokia versija vis dar gali būti rimtai svarstoma, rodo didelius tarptautinės informacijos apsikeitimo sistemos trūkumus.
Vakarų valstybės tikriausiai neturi daug galimybių paveikti Rusijos sprendimus. Tačiau daugiau įtakos galėtų turėti kitos BRICS grupės šalys.
Anksčiau PSO, reikalaudama iš valstybių informacijos, galėjo remtis JAV parama. Dabar organizacijai gali tekti ieškoti užtarimo platesnėse valstybių koalicijose, kas atspindi šių dienų daugiapolį pasaulį.
Gali būti, kad įtariamas maro protrūkis Rusijoje taip ir netaps rimta grėsme. Tačiau anksčiau ar vėliau gali kilti kita krizė, susijusi su infekcinėmis ligomis. Ir tuomet tarptautinės bendruomenės gebėjimas laiku keistis informacija gali būti gyvybiškai svarbus.