„Mūsų nepritarimas nereiškia ligoninės finansinių problemų neigimo ar nenoro prisidėti prie jų sprendimo“, – Eltai teigė KUL darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Dainius Burdulis.
Pasak jo, spalio 13 dieną trys ligoninės profesinės sąjungos, sudarančios Jungtinę profesinių sąjungų atstovybę, bendrai nusprendė nepritarti siūlomam atlyginimų apskaičiavimo keitimo modeliui. Profesinės sąjungos pripažįsta sudėtingą ligoninės finansinę padėtį, tačiau teigia neturinčios pakankamai duomenų įvertinti, ar darbo sutarčių keitimas yra būtinas ir proporcingas sprendimas.
„Didžiausia mūsų įžvelgiama rizika yra susijusi ne su tiesioginiu dabartinio darbo užmokesčio „įšaldymu“, o su ilgalaikėmis darbuotojų atlyginimų augimo perspektyvomis“, – nurodė D. Burdulis.
L. Kukuraitis atsakė, ar planai riboti gydytojų etatus – tiesa: „Norėčiau, kad parodytų nuorodas“
Pagal ligoninės vadovybės siūlymą, darbo sutartyse nustatyti pagrindinio atlyginimo pastoviosios dalies koeficientai būtų mažinami, o susidaręs skirtumas kompensuojamas fiksuota kintamąja dalimi. Profesinių sąjungų vertinimu, nors 2027 metais bendras pagrindinis darbo užmokestis turėtų išlikti toks pats, vėliau jo augimas galėtų sulėtėti, nes būtų skaičiuojamas nuo mažesnės pastoviosios dalies.
„Vien tai, kad 2027 metais darbuotojui būtų mokamas tokio pat dydžio pagrindinis darbo užmokestis kaip 2026 metais, savaime nereiškia, kad jo finansiniai interesai nenukentėtų“, – teigė D. Burdulis.
Susiję straipsniai
Jo teigimu, profesinės sąjungos reikalauja aiškių ilgalaikių atlyginimų augimo garantijų ir užtikrinimo, kad fiksuota kintamoji dalis nebūtų vienašališkai mažinama. Spalio 16 dieną jos oficialiai kreipėsi į ligoninės vadovybę, prašydamos pateikti išsamius finansinius duomenis, atskirų padalinių veiklos rezultatus, informaciją apie investicijas ir kitas išlaidas bei alternatyvas skolai mažinti.
Lietuvos sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos (LSSO) KUL padalinio pirmininkė Gitana Tautkevičienė taip pat teigė, kad siūlomi pakeitimai nepakankamai išdiskutuoti, o jų finansinės pasekmės ligoninei nėra aiškios.
„Įstaiga nepateikė jokios alternatyvos, nėra žinoma detali finansinė ataskaita“, – Eltai nurodė ji.
Pasak G. Tautkevičienės, lyginant su minimaliosios mėnesinės algos (MMA) didėjimu, siūloma tvarka gali lemti lėtesnį atlyginimų augimą.
KUL darbuotojų profesinės sąjungos atliktos apklausos duomenimis, siūlomam modeliui nepritaria 76,9 proc. respondentų. Dar 8,8 proc. galėtų pritarti tik suteikus papildomų garantijų arba pakeitus sąlygas, o 12 proc. teigė neturintys pakankamai informacijos apsispręsti. Modeliui pritaria 2,4 proc. apklaustųjų.
Darbuotojai taip pat siūlo įvertinti kitas išlaidų mažinimo galimybes, įskaitant administracines ir valdymo išlaidas.
Darbuotoja abejoja vadovybės atsakomybe
Sekmadienį savo „Facebook“ paskyroje KUL darbuotoja Živilė Ruseckaitė išreiškė susirūpinimą dėl siūlomų pokyčių. Ji klausė, kokią asmeninę atsakomybę už ligoninės finansinę padėtį prisiima vadovybė ir kodėl finansinių bei vadybinių sprendimų pasekmės turėtų tekti darbuotojams.
„Mes, slaugytojai, atsakingai atliekame savo darbą. Dirbame paromis, naktimis, savaitgaliais ir švenčių dienomis. Mūsų darbas susijęs su tiesiogine atsakomybe už pacientų sveikatą ir gyvybę“, – rašė ji.
Ž. Ruseckaitės teigimu, sumažinus atlyginimus dalis kvalifikuotų slaugytojų gali pasirinkti kitas gydymo įstaigas, o likusiems darbuotojams tektų didesnis krūvis, didėtų perdegimo ir klaidų rizika. Ji taip pat priminė ankstesnius viešus pranešimus apie atlyginimų didėjimą ir slaugytojų koeficientų suvienodinimą.
„Jeigu dabar atlyginimai bus mažinami, kyla klausimas ne tik dėl finansų, bet ir dėl pasitikėjimo vadovybe“, – rašė darbuotoja.
Vadovybė įspėja dėl deficito ir atlyginimų vėlavimo
KUL generalinis direktorius prof. dr. Audrius Šimaitis Eltai teigė, kad darbo užmokesčiui šiuo metu tenka 80,4 proc. visų ligoninės pajamų, nors finansiškai tvariu laikomas 72–73 proc. rodiklis.
Vadovybės vertinimu, nekeičiant dabartinio darbo apmokėjimo modelio ir įgyvendinant numatomus Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinės sutarties reikalavimus, iki 2027 metų pabaigos finansinis deficitas papildomai išaugtų 11–15 mln. eurų.
A. Šimaičio teigimu, įgyvendinus siūlomą modelį darbo užmokesčiui tenkanti pajamų dalis sumažėtų iki maždaug 74 proc., o metinis finansinis rezultatas priartėtų prie subalansuoto biudžeto.
Vadovybė tvirtina, kad fiksuota kintamoji darbo užmokesčio dalis būtų nustatoma neterminuotai ir be raštiško darbuotojo sutikimo negalėtų būti keičiama. Nuo 2028 metų atlyginimai ir toliau didėtų, tačiau jų augimas būtų skaičiuojamas nuo pastoviosios dalies, o ne nuo viso pagrindinio darbo užmokesčio.
Ligoninės vadovybė taip pat perspėjo profsąjungą, kad dėl sudėtingos finansinės padėties nuo 2027 metų vasario gali pradėti vėluoti atlyginimų mokėjimas.
KUL darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko D. Burdulio teigimu, profesinės sąjungos šį perspėjimą vertina rimtai, tačiau neturi pakankamai duomenų nepriklausomai įvertinti tokios rizikos pagrįstumą. Jis pabrėžė, kad prognozuojamą deficitą būtina atskirti nuo faktinio pinigų trūkumo, dėl kurio galėtų vėluoti darbo užmokestis.
SAM inicijavo neeilinį dalininkų susirinkimą
Sveikatos apsaugos ministras L. Kukuraitis Eltai teigė, kad ministerijai žinoma sudėtinga KUL finansinė padėtis. Anot jo, ministerija inicijavo neeilinį ligoninės dalininkų susirinkimą, kuriame ketinama išsamiai aptarti situaciją ir ieškoti sprendimų.
„Esu girdėjęs, kalbėjęs su direktoriumi. Direktorius informavo žodžiu. Ketvirtadienį esame inicijavę dalininkų susitikimą, kuriame išsamiai aptarsime klausimus ir ieškosime sprendimų, nes situacija tikrai yra labai sudėtinga“, – sakė ministras.
L. Kukuraičio teigimu, ligoninės darbuotojų atlyginimai, palyginti su kitomis ligoninėmis, yra vieni didesnių, todėl darbo užmokestis sudaro didelę finansinę naštą įstaigos biudžetui.
„Norint suvaldyti tokį didelį spaudimą biudžetui, reikia ieškoti sprendimų. Sprendimai yra direktoriaus atsakomybė. Mes norėsime išgirsti jo pristatymą dalininkų susirinkime, kuriame bus svarstoma dėl šių veiksmų“, – teigė L. Kukuraitis.
KUL 2026 metų pirmąjį pusmetį patyrė 4,9 mln. eurų veiklos nuostolį. Įstaiga nuostolingai dirba ketverius metus iš eilės, o tiekėjų skolos ir trumpalaikiai įsipareigojimai kelia iššūkių užtikrinant paslaugų teikimą.
Valstybinės ligonių kasos duomenimis, ligoninės pajamos ir teikiamų paslaugų apimtys auga, tačiau sąnaudos didėja dar sparčiau.
Ligoninėje 2025-aisiais metais dirbo 3020 darbuotojų, metinės įstaigos pajamos siekė beveik 162 mln. eurų.
Ši įstaiga uostamiestyje veikia nuo 2023-ųjų.
Linas KukuraitisKlaipėdos universiteto ligoninėSveikatos apsaugos ministerija (SAM)
Rodyti daugiau žymių