Specialistai sako, kad svarbu atkreipti dėmesį ne tik į laiką, praleidžiamą prie ekranų, bet ir į tai, kaip vaikas jais naudojasi bei kokias veiklas jie išstumia iš kasdienybės.
Įžvalgomis apie ekranus ir jų poveikį, tinklalaidėje „Gyvenu, ne skrolinu“ dalijosi „Optometrijos centro“ edukacijos ir kompetencijų ugdymo vadovas Vilius Rožė Ružas ir vaikų ergoterapeutas Albertas Jankoit.
„Gyvenu, ne skrolinu“ – tai laida apie vaikų ir paauglių santykį su ekranais, skaitmeninę gerovę, probleminį ekranų naudojimą, saugumą internete ir tai, kaip skaitmeninis pasaulis veikia jų kasdienybę bei šeimos gyvenimą.
Specialistai įspėja: vaikų ekranų įpročiai gali turėti pasekmių ir vėliau
Ekranų žala
Vaikystėje dažnas iš tėvų girdėjo frazę „nežiūrėk televizoriaus, nes suges akys“, panašiai tą girdi ir šiuolaikiniai vaikai. V. R. Ružas sutinka, kad ekranai neprisideda prie bendros mūsų akių sveikatos, o dabartiniai ekranai nebėra tokie, kokie buvo anksčiau.
„Prieš 20 metų vienintelis ekranas buvo televizorius, dabar pagrindiniai ekranai yra mūsų telefonai, planšetės. Prie vaikų trumparegystės prisideda ne tik prie ekranų praleidžiamas laikas. Akims kenkia mažas šriftas, maži paveikslėliai, ekrano apšvietimas. Šriftas turėtų būti kuo didesnis, todėl ekranus geriausia rinktis didesnius, nežiūrėti į juos 10–20 cm atstumu, taip mažiau varginsime akis – teigė jis.
A. Jankoit šią priemonę vadina labai stipria informacijai ir greitam tikslui pasiekti. Tačiau neslepia, kad dažnu atveju ekranai sustabdo mūsų kūnus nuo judėjimo ir štai čia įvyksta tikrasis blogis.
Susiję straipsniai
„Tai liečia visą kūną, smulkiąją ir stambiąją motoriką, akių, rankų koordinaciją ir nervų sistemą“, – teigė jis.
Vaikui pakeliant mažą „Lego“ dalelę, jo visas kūnas mobilizuojasi, o tai veikia akies rankos koordinaciją, smulkiąją motoriką ir net stambiąją. Todėl jis naršymo internete neprilygina plastilino lipdymui ar karpymui.
Abu tinklalaidės pašnekovai sutinka, kad dabar reikia mažiau laiko kažkokiai užduočiai atlikti. Tai keičia net elementarų apsipirkimą parduotuvėje, kai šiandienai užtenka vos kelių paspaudimų mobiliojoje programėlėje ir maisto produktai jau pristatyti. Atsiradęs dirbtinis intelektas taip pat keičia vaikų įpročius.
Kaip ekranų naudojimo įpročiai susiję su regėjimu?
3,5 metų dukrą auginantis V. R. Ružas pasidalijo, kad savarankiškai mobilusis telefonas namuose nėra naudojamas. Vietoje to tėvai leidžia žiūrėti atrinktus filmukus per televizorių iš tolimesnio atstumo, kurie būtų edukacinio turinio, mažiau kontrastingi ir daugiau primenantys realybę.
Šiuolaikiniai televizoriai gerokai skiriasi nuo ankstesnių laikų. Ar jie iš tiesų mažiau vargina akis? V. R. Ružas tikina, kad nors televizoriuose yra didesnis vaizdas, detalės, skaičiai, tai vis tiek vargina akis, bet gerokai mažiau nei tą patį vaizdą stebėtume telefone.
„Ilgalaikis darbas iš arti ir smulkių išmaniųjų įrenginių naudojimas yra labai susijęs su trumparegystės atsiradimo ir didėjimo rizika“, – pridūrė jis.
Jis atkreipė dėmesį, kad nesvarbu, į kokį ekraną bežiūrėtume, būtina daryti pertraukėles. Tą daryti reikėtų kas 40 min. ir pertraukai skirti 10–15 min. Tai rekomenduojama tiek vaikams, tiek suaugusiems.
Apie ekranų žalą akims prakalbęs ekspertas teigia, kad vienas iš signalų gali būti vaiko paraudusios ar ašarojančios akys. Kiti požymiai išryškėja, kai vaikas ima prasčiau matyti į tolį ar dažniau prisimerkia. Šis signalas išduoda, kad vaikui reikia pasirodyti pas akių gydytoją – oftalmologą.
Trumparegystė gali atsirasti ir dėl genetikos. Vienam vaikui tai gali prasidėti 3–4 metų amžiaus, kitam 10 metų. Dažnu atveju tai prasideda mokykloje ir todėl dažnai vadinama mokykline trumparegyste.
„Trumparegystė vystosi tuomet, kai vaiko akis pernelyg greitai auga“, – tikino V. R. Ružas.
Toks neproporcingas akies augimas kelia riziką antroje gyvenimo pusėje, gali atsirasti rimtų akių ligų, kurios veda net į apakimą.
„Štai kodėl tėvai turi jausti atsakomybę ir trumparegystę pradėti valdyti kuo ankstesniame amžiuje“, – įspėjo jis.
Iš optometrinės pusės apie mėlynąją šviesą užsiminęs V. R. Ružas aiškino, kad jos poveikis vis dar yra analizuojamas. Tačiau jau dabar patvirtinta, kad ši šviesa žadina mūsų organizmą.
„Mėlynoji šviesa gali didinti budrumą ir mažinti mieguistumą. Dieną tai padeda išlikti žvaliems, tačiau vakare gali būti sunku užmigti“, – paaiškino jis.
Tai reiškia, kad organizmas būna ne tik išbudintas, bet ir išbalansuotas. Ekranais naudojantis prie aklinos tamsos darome dar didesnę žalą savo akims. Šios priežastys lemia tai, kad ryte pasigirsta skundai apie prastą miegą ar skaudančią galvą.
„Prieš miegą, bent jau valandai, reikėtų atsisakyti ekranų“, – teigė jis.
Ką ekranai pakeičia vaiko judėjime ir fiziniame vystymesi?
Akivaizdu, kad ekranų naudojimas kenkia ne tik akims, bet ir kūnui. Dažnai vaikai mėgsta prie ekranų būti susirietę, išdribę. A. Jankoit aiškina, kad vaikų ekranų naudojimas priklauso nuo tėvų ir jų rodomo pavyzdžio.
Jis pridūrė, kad vaikams nuo 2010 m. sunku įsivaizduoti, ką reiškia gyventi be telefonų, o suaugusiems sunku suprasti vaikų realybę.
„Šeimoje galėtų būti bendros taisyklės – konkretus laikas be telefonų, pavyzdžiui, valanda iki miego ir valanda ryte ar konkreti vieta be telefonų“, – patarimu dalijosi A. Jankoit.
Darbo kasdienybe pasidalijęs ekspertas pridūrė, kad dažnu atveju problemų kyla ne su vaikais, o drausminti reikia tėvus ir priminti apie telefoną, išjungti jo garsą. Jis pasidalijo ir keliais patarimais, kaip taisyklingai reikėtų naudotis ekranais, kad tai nekenktų augančiam kūnui.
Paauglio galva sveria tiek pat, kiek suaugusio, nuo 4 kg iki 5 kg, tačiau raumenys, kaklo slanksteliai ir gebėjimas išlaikyti galvą nėra toks pats, kaip suaugusio.
„Kiek įmanoma labiau ištiesinti kūno padėtį naudojantis ekranu, tai gali būti stalai, kurie pasikelia arba keisti pozicijas“, – aiškino jis.
A. Jankoit dėl vaikų ekranų naudojimo akcentuoja tėvų įsitraukimą. Tai nereiškia išmaniųjų technologijų pašalinimo iš vaiko kasdienybės, o ieškoti būdų, kaip saugiai ir sveikai naudotis ekranais.
Ekranai savaime nėra priešas, svarbiausia yra vaiko kasdienybės pusiausvyra ir tėvų dalyvavimas. Pasak pašnekovo, didžiausia dovana, kurią savo vaikams gali skirti tėvai – jų dėmesys.