Sugrįžti padėjo ne viena aplinkybė – prof. Lino Mažučio vadovaujama tyrėjų grupė Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centre, bendradarbiavimas su Santaros klinikų hematologais ir dviejų privačių fondų parama. Mariaus Jakulio Jason (MJJ) fondas skyrė stipendiją pačiai mokslininkei, o Ateities biomedicinos fondas (ABF) – finansavimą jos tyrimams. Tai pirmasis konkretus 2025 m. fondų pasirašytos bendradarbiavimo deklaracijos rezultatas, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Grįžti paskatino Lietuvos mokslo pokytis Integruotas biochemijos bakalauro ir magistro studijas dr. J. Maldutytė baigė Glazgo universitete, o daktaro laipsnį įgijo Kembridžo universiteto Molekulinės biologijos laboratorijoje. Jungtinėje Karalystėje ji iš viso praleido dešimt metų.
„Nors bakalauro metu laiko Lietuvoje man pakakdavo – čia leisdavau didžiąją dalį vasarų, – doktorantūros metu jo pradėjo stigti. Dėl grįžimo minčių buvo visokių – mačiau didesnės patirties įgijimo kitoje užsienio šalyje naudą, bet noras būti Lietuvoje nugalėjo“, – pasakoja mokslininkė.
Kas lemia spartų mokslinių darbų rašymo pažeidimų daugėjimą? Kontrolierė gręžiasi į studentus ir DI
Jos teigimu, per tą dešimtmetį Lietuvos mokslo aplinka pastebimai pasikeitė. Atsirado daugiau biotechnologijų startuolių, stiprėjo mokslo centrai, į šalį grįžo užsienyje dirbę akademikai, o Lietuvos laboratorijos ėmė pritraukti ir užsienio tyrėjų.
„Lietuviai, gyvenantys užsienyje, šį pokytį ko gero net labiau pastebi. Norėjosi grįžti ir būti jo dalimi. Augti dar tikrai yra kur, bet turime tvirtą pradžią ir norisi prisidėti prie mokslinės ateities Lietuvoje puoselėjimo“, – sako dr. J. Maldutytė.
Susiję straipsniai
Liga, kuri gali sugrįžti agresyvesnė
Šiuo metu mokslininkė atlieka podoktorantūros stažuotę VU Gyvybės mokslų centre ir tiria ūminę mieloidinę leukemiją. Net ir pacientui iš pradžių atsakius į gydymą, ši liga gali atsinaujinti gerokai agresyvesne forma.
Viena priežasčių – ne iki galo sunaikintos leukeminės kamieninės ląstelės. Jas aptikti sudėtinga, nes jos yra labai panašios į sveikas kraujodaros kamienines ląsteles. Įprastai tiriant bendrą kraujo ar audinio mėginį, nedidelės, bet gydymui atsparios ląstelių populiacijos gali likti nepastebėtos.
Pavienių ląstelių analizės metodai leidžia pažvelgti į kiekvieną ląstelę atskirai – nustatyti jos genetines mutacijas, molekulines savybes ir ryšius su kitomis ląstelėmis.
„Metodai, kuriuos naudosiu šio projekto metu, leis efektyviau aptikti leukemines kamienines ląsteles ir aiškiau matyti skirtumus tarp jų bei sveikų ląstelių. Tai gali atverti kelią naujiems terapiniams sprendimams“, – aiškina dr. J. Maldutytė.
Tokia analizė leidžia tirti ne tik pačias leukemines ląsteles. Mokslininkai gali matyti ir aplink jas esančias imuninės sistemos ląsteles bei stebėti, kaip jos tarpusavyje sąveikauja. Dr. J. Maldutytę ypač domina, kaip šios sąveikos keičiasi ligai progresuojant ir kuo jos skiriasi pacientams, turintiems skirtingų mutacijų.
Ta pati diagnozė – nebūtinai tas pats gydymas
Būtent pacientų biologiniai skirtumai J. Maldutytės tyrimą sieja su personalizuota medicina. Du žmonės gali sirgti tuo pačiu vėžio tipu, tačiau jo atsiradimą gali lemti skirtingos mutacijos, todėl vienam veiksmingas gydymas kitam gali nepadėti.
„Personalizuota medicina reiškia, kad kiekvienam pacientui taikomas individualus gydymas, remiantis jo genetine informacija, ligos istorija ir kitais duomenimis. Tai itin svarbu gydant onkologines ligas, nes net to paties tipo vėžį gali sukelti visiškai skirtingos genetinės mutacijos, kurioms pažaboti reikia skirtingų sprendimų“, – aiškina mokslininkė.
Santaros klinikose ūmine mieloidine leukemija sergantiems pacientams jau atliekami genetiniai tyrimai, o gydymas kiek įmanoma individualizuojamas. Vis dėlto daliai pacientų liga nepasiduoda gydymui arba atsinaujina, todėl reikia naujų strategijų.
„Pavienių ląstelių analizė leidžia pamatyti, kokias mutacijas turi konkrečios ląstelių populiacijos. Susiedami jas su atskirų ląstelių molekuline visuma tikimės, kad galėsime prisidėti prie efektyvesnių ūminės mieloidinės leukemijos gydymo sprendimų kūrimo“, – sako dr. J. Maldutytė.
Sugrįžimui reikia ne tik noro
Mokslininkės teigimu, persikėlimas į kitą šalį – net ir grįžimas namo – galimybė iš naujo susirasti savo bendruomenę, perprasti institucijos administracines sistemas ir atrasti nišą, kurioje sukauptos kompetencijos būtų reikalingos.
Dr. J. Maldutytė labai vertina savo vadovo prof. Lino Mažučio tarpdisciplininį požiūrį į mokslinių klausimų sprendimą. Vykdomo projekto metu ji semsis pavienių ląstelių analizės patirties ir taip pat prisidės savo ląstelės biologijos žiniomis.
„Sėkmingų mokslinių projektų niekada neatlieka vienas žmogus. Reikia kolegų, su kuriais gali drąsiai dalytis idėjomis ir gauti grįžtamąjį ryšį.Taip pat labai svarbus administracinis ir finansinis palaikymas, kas leidžia sklandžiai pasinerti į mokslinę veiklą“, – sako ji.
MJJ fondo vadovė Kotryna Stankutė-Jaščemskienė pastebi, kad sprendimą grįžti dažniausiai sustiprina trys dalykai – ryšys su Lietuva, stipri mokslo institucija ir asmeninis kolegų kvietimas.
„Kartais labai veiksmingas yra paprastas sakinys: „Gal nori grįžti? Čia tau tikrai būtų ką veikti.“ Jeigu šį kvietimą papildo bendruomenės palaikymas ir finansinis stabilumas pirmaisiais metais, sprendimas tampa daug realesnis“, – teigia ji.
Vienas fondas remia mokslininkę, kitas – jos eksperimentus
MJJ fondo Mokslo grantas skiriamas kaip priedas prie grįžtančios mokslininkės darbo užmokesčio ir įsikūrimo Lietuvoje, o Ateities biomedicinos fondas skiria lėšas personalizuotos medicinos tyrimams. Dr. J. Maldutytė sako, kad tokia parama suteikia stabilumo abiejose pusėse.
„MJJ fondas man skyrė asmeninę stipendiją, o ABF – grantą mokslinio projekto išlaidoms. Tai padeda jaustis finansiškai tvirtai asmeniškai ir nevaržyti eksperimentų dėl finansavimo stokos. Galiu visiškai atsiduoti mokslinei veiklai bei atlikti įvairesnius ir nuodugnesnius eksperimentus“, – sako ji.
Tai svarbu, nes mokslo rezultatas retai gimsta iš pirmo bandymo. Vienam reikšmingam atradimui gali prireikti daugybės eksperimentų, kurie hipotezės nepatvirtina, tačiau padeda suprasti, kur ieškoti toliau. Reagentai, įranga ir specialistų darbas kainuoja, todėl finansavimo trūkumas tiesiogiai riboja tyrimo apimtį.
„Mokslas yra brangi investicija, bet ilgalaikė jo nauda visuomenei – neįkainojama“, – sako mokslininkė.
Ateities biomedicinos fondo vadovė dr. Eglė Mažeikė pabrėžia, kad fondų parama papildo viena kitą.
„MJJ fondas prisideda prie į Lietuvą sugrįžtančių mokslininkų darbo užmokesčio, o Ateities biomedicinos fondas finansuoja jų vykdomus personalizuotos medicinos tyrimus. Taip mokslininkui suteikiama ne tik galimybė grįžti ir dirbti Lietuvoje, bet ir realios sąlygos čia suburti komandą, įgyvendinti ambicingas idėjas bei siekti tarptautinio lygio rezultatų“, – sako dr. E. Mažeikė.
Pasak K. Stankutės-Jaščemskienės, toks bendradarbiavimas svarbus ir augančiai Lietuvos filantropijos kultūrai. Privatus finansavimas negali pakeisti valstybės paramos mokslui, tačiau gali greičiau reaguoti į konkrečią galimybę ir padėti mokslininkui pereinamuoju laikotarpiu.
„Per septynerius metus MJJ fondas mokslininkų atlygio grantams paskyrė daugiau kaip milijoną eurų, o dalis juos gavusių grįžusių mokslininkų sėkmingai pritraukė daugiau kaip aštuonis milijonus eurų Europos Sąjungos finansavimo tyrimams Lietuvoje. Tai puiki iliustracija, kokią vertę Lietuvai gali sukurti kiekvienas filantropinis euras“, – sako ji.
Dr. E. Mažeikė priduria, kad ypač svarbu remti projektus, kuriuose susijungia kelių institucijų kompetencijos. J. Maldutytės atveju VU Gyvybės mokslų centro pavienių ląstelių analizės technologijos derinamos su Santaros klinikų hematologų klinikine ir moksline patirtimi.
„Ateities biomedicinos fonde ypač džiaugiamės matydami, kai skirtingų institucijų tyrėjai sujungia savo žinias, patirtį, infrastruktūrą ir technologines galimybes bendram tikslui. Siekiant didesnės ir spartesnės mokslo pažangos bei vertės Lietuvai, būtina bendradarbiauti ir dalintis turimais ištekliais“, – teigia ABF vadovė.
Dr. J. Maldutytė neabejoja, kad Lietuvoje įmanoma kurti pasaulinio lygio mokslą. Prof. L. Mažučio ir kitos VU Gyvybės mokslų centro grupės publikuoja darbus aukšto lygio tarptautiniuose žurnaluose, o bendradarbiavimas su Santaros klinikomis leidžia fundamentinius tyrimus sieti su realiais pacientų poreikiais.
„Lietuva po truputį vis ryškėja tarptautiniame mokslo žemėlapyje. Svarbu nesustoti“, – sako ji.
Vieno mokslininko sugrįžimas reiškia daugiau nei vieną užpildytą darbo vietą. Kartu grįžta užsienyje išmokti metodai, tarptautiniai ryšiai, kitokia akademinė patirtis ir galimybė auginti jaunesnius tyrėjus. Tačiau tam, kad šis potencialas virstų ilgalaikiu rezultatu, reikia ne vien žmogaus pasiryžimo.