Direktorius įspraustas į kampą – tūkstančius darbuotojų turinti ligoninė laukia permainų (2)

Priminsime, kad prieš trejus metus, 2023 metų spalio 9-ąją, KUL pradėjęs vadovauti A. Šimaitis buvo pristatomas kaip kardiologas, kuris, grįžęs iš Jungtinės Karalystės, į Klaipėdą atneš modernių idėjų. Būtent tarptautinį konkursą laimėjusio A. Šimaičio patirtį akcentavo tuometis sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Šiandien, po trejų metų vadovavimo įstaigai, A. Šimaitis jau nebeslepia, kad įstaigos finansinė padėtis yra tokia sudėtinga, jog jau kalbama apie galimą atlyginimų vėlavimą kitų metų pradžioje, o įsiskolinimai už tiekėjų suteiktas paslaugas nuolat auga.

Tarptautinė patirtis paskatino KUL struktūros reformą, tačiau įvykę pokyčiai didelės dalies darbuotojų neįtikino. Senbuviai pastebi, kad ligoninėje atsirado daugiau administracijos darbuotojų, kurie net neturi medicininio išsilavinimo, o slaugytojams darbo krūviai išaugo.

Ligoninėje pasitaiko ir labai jautrių situacijų, kai dėl įvairių priežasčių atšaukiamos net planinės operacijos.

„Pastaruoju metu darbo krūviai tik didėja, slaugytojoms deleguojama dalis funkcijų, kurias anksčiau atliko gydytojai, darbuotojai išeina iš darbo, o į jų vietą neateina nauji. Papildomo užmokesčio už išaugusį darbo krūvį negauname, o dabar dar sako, kad reikės susimažinti algas arba kad jos nekils. Mintys tik tokios – dar kaip nors pakentėti iki pensijos. Ne tiek daug ir liko. Sulaukti pensijos ir išeiti“, – sakė viešai kalbėti nepanorusi KUL slaugytoja.

Negana to, neoficialiomis žiniomis, ligoninė nebeturi lėšų remontuoti svarbios medicininės įrangos, todėl pacientai galimai negauna paslaugų.

„Mane pasiekė informacija, kad ligoninėje sugedęs mamografas, o jo remontui paprasčiausiai nėra pinigų! Tyrimų atlikimas sutrikęs, pacientės priverstos ieškoti kitų gydymo įstaigų ir laukti tyrimų atsakymų. Tai gal dabar medikams pasiūlysime „susimesti“ mamografo remontui? Kiek dar lauksime? Kol Klaipėdos universiteto ligoninė bankrutuos?“ – savo socialinio tinklo paskyroje prieš kelias dienas rašė klaipėdietė Seimo narė Lina Šukytė-Korsakė, anksčiau ne vienus metus dirbusi Klaipėdos universitetinėje ligoninėje.

Tačiau ligoninė tokią informaciją paneigė.

„Klaipėdos universiteto ligoninės mamografas veikia, tyrimai atliekami įprasta tvarka. Kasdien šiuo aparatu atliekama 20–30 mamografijos tyrimų, todėl pacientėms užtikrinamas diagnostikos paslaugų prieinamumas“, – komentavo KUL.

KUL taip pat skaičiuoja, kad medicininio išsilavinimo neturinčių darbuotojų skaičius įstaigoje neviršija kitų šalies įstaigų rodiklių. Nuo visų darbuotojų 14,5 proc. etatų sudaro gydytojų, 34,8 proc. – slaugytojų, kitų asmens sveikatos priežiūras teikiančių specialistų – 11,4 proc., kito personalo darbuotojai sudaro 33,5 proc. nuo visų etatų.

„Sodros“ duomenimis, KUL dirba daugiau nei 3 tūkst. darbuotojų.

„Tuo tarpu administracija sudaro tik 6,8 proc. nuo visų etatų. Šis procentas yra mažiausias, palyginti su kitomis didžiosiomis ligoninėmis šalyje“, – akcentuoja ligoninė.

O tai, kad auga slaugytojų darbo krūvis, yra bendras sistemos pokytis šalyje.

„Slaugytojų profesinių kompetencijų plėtra yra nuoseklus sveikatos priežiūros sistemos pokytis, vykstantis ne tik Klaipėdos universiteto ligoninėje, bet ir visoje Lietuvoje“, – komentuoja KUL.

KUL 2026 metų pirmąjį pusmetį patyrė 4,9 mln. eurų veiklos nuostolį. Įstaiga nuostolingai dirba ketverius metus iš eilės, o tiekėjų skolos ir trumpalaikiai įsipareigojimai kelia iššūkių užtikrinant paslaugų teikimą.

Dar 2025 metų pradžioje A. Šimaitis žadėjo, kad įstaigos skolos bus grąžintos vėliausiai iki šių metų vidurio. Tuo metu jos siekė apie 7,2 mln. eurų.

Tačiau per pusantrų metų situacija dar labiau pablogėjo.

Šiuo metu KUL skola siekia 13 mln. eurų, BNS nurodė Sveikatos ministerija. Skolos toliau auga. Ligoninės vadovybė perspėja, kad jau kitų metų vasarį darbuotojams gali vėluoti atlyginimai.

Šioje situacijoje A. Šimaitis susiklosčiusios padėties nevadina krize, o kalba apie „pokyčius“.

„Klaipėdos universiteto ligoninė išgyvena svarbų pokyčių etapą, kuriame būtini atsakingi sprendimai, atviras dialogas, susitelkimas. Finansinės situacijos gerinimas yra bendras mūsų ir ligoninės dalininkų tikslas. Siekiame užtikrinti ilgalaikį ligoninės veiklos tvarumą, išsaugoti darbuotojų interesus ir, svarbiausia, garantuoti kokybiškas bei prieinamas sveikatos priežiūros paslaugas pacientams.

Suprantame darbuotojų susirūpinimą. Todėl ir toliau kalbėsimės, ieškosime sprendimų ir atsakingai judėsime pirmyn. Mūsų prioritetas – stipri ligoninė, saugūs pacientai ir savo ateitimi pasitikintys darbuotojai“, – teigia KUL generalinis direktorius A. Šimaitis.

Jis taip pat kaltina Vyriausybę, kad ši neužtikrino deramo finansavimo vykdant ligoninių sujungimo reformą Klaipėdoje.

„Valstybės pasirinkimas. Valstybė turi padėti ir rasti garbingą bei orų būdą, kaip Klaipėdos universiteto ligoninei išeiti iš susidariusios padėties. Savaime suprantama, kad pats lengviausias būdas yra pasakyti: „vadovybė nesusitvarko“ ir „bus imtasi priemonių“, – rašė A. Šimaitis.

2024-ųjų pradžioje A. Šimaitis spaudos konferencijoje teigė, kad blogą KUL situaciją lėmė praėjusios vadovybės sprendimai. Iki reorganizacijos KUL 40 metų vadovavo Vinsas Janušonis, kuris iš pareigų, pasibaigus kadencijai, pasitraukė 2023 metų birželį.

Tačiau sveikatos apsaugos ministras Linas Kukuraitis laikosi tvirtos pozicijos, kad atsakomybę turi prisiimti KUL vadovas A. Šimaitis.

„Praėjusioje Seimo kadencijoje buvo apsispręsta jungti šias ligonines, o būdas, kaip tai buvo padaryta, ir kaip paskui buvo vadovaujama bei valdoma ši įstaiga, yra nemaža dalimi tiek to meto politikų, tiek dabartinių vadovų atsakomybė“, – teigė ministras.

Jis laukia daugiau duomenų ir informacijos iš įstaigos vadovo iki lapkričio 5 d., o tuomet žada imtis ryžtingų sprendimų.

Tuo tarpu KUL vadovybė imasi desperatiškų veiksmų, bandydama įtikinti darbuotojus daryti nuolaidų dėl atlyginimų sistemos.

Atmetus pirminį pasiūlymą keisti apmokėjimo sistemą ir įvesti kintamąją atlyginimo dalį, buvo sugalvotas sprendimas „įšaldyti atlyginimus“ vieneriems metams.

„Suprantame darbuotojus ir priimame tai. Todėl ir iškėlėme naują laikiną sprendimą vieneriems metams, kol bus pasiekta nauja kolektyvinė šakos sutartis 2028 metams. Naujas mūsų pasiūlymas – įšaldyti esamą tvarką vieneriems metams, nekelti algų, kad stabilizuotume finansinę įstaigos būklę, ir derėtis iš naujo 2027 metų rudenį. Derybos, diskusijos tiek su darbuotojais, tiek su profsąjunga tęsiasi“, – trečiadienį socialiniame tinkle rašė A. Šimaitis.

Ligoninės skaičiavimais, įšaldžius atlyginimams apskaičiuoti taikomą MMA dydį, per metus būtų galima sutaupyti apie 8 mln. eurų. Dar 3–4 mln. eurų planuota gauti išaugus suteikiamų sveikatos priežiūros paslaugų apimtims. Iš viso tikėtasi papildomai sukaupti apie 11 mln. eurų ir 2027 metų pabaigoje pasiekti nulinį finansinį rezultatą.

Tačiau A. Šimaitis nutylėjo, kad ir antrąjį pasiūlymą profesinė sąjunga atmetė.

Klaipėdos universiteto ligoninės darbuotojų profesinės sąjungos vadovas Dainius Burdulis teigia, kad profesinė sąjunga nepritaria ir antrajam administracijos siūlymui, kuriuo siekiama suvaldyti ligoninės finansinę situaciją metams įšaldant darbuotojų atlyginimų augimą.

Profesinė sąjunga ligoninės administracijai raštu pateikė prašymą suteikti daugiau informacijos ir išnagrinėti kitas galimybes stabilizuoti ligoninės finansinę situaciją. Iš viso KUL veikiančios trys profesinės sąjungos vienija apie 2 500 darbuotojų iš 3 457 bendrai dirbančių įstaigoje.

„Laikomės pozicijos, kad ligoninės finansiniai sunkumai neturi būti sprendžiami vien darbuotojų atlyginimų sąskaita“, – sako D. Burdulis.

Jis teigia, kad su ligoninės administracija toliau konstruktyviai bendraujama, ieškant geriausių sprendimų esamoje situacijoje. Tačiau D. Burdulis neatmeta galimybės, kad susitarti gali ir nepavykti.

„Labai svarbu pabrėžti, kad net ir nepavykus KUL vadovybei bei profesinei sąjungai susitarti dėl įstaigos finansinio deficito mažinimo, darbdavys gali darbuotojų atlyginimų klausimą spręsti su kiekvienu darbuotoju individualiai. Tai reiškia, kad administracija gali siūlyti darbuotojams pakeisti darbo sutartis, tačiau kiekvienas darbuotojas turi teisę sutikti arba nesutikti“, – sako D. Burdulis.

Anot jo, būtina pabrėžti, kad jeigu darbuotojas nesutinka keisti darbo sutarties sąlygų dėl apmokėjimo ar atlyginimo dydžio, ligoninės administracija negali imtis vienašališkų veiksmų ar atleisti darbuotojo vien dėl tokio nesutikimo.

„Mes taip pat atidžiai stebėsime, ar darbuotojams nedaromas psichologinis spaudimas ir netaikomos kitos priemonės, galinčios paveikti jų sprendimus“, – sako Klaipėdos universiteto ligoninės darbuotojų profesinės sąjungos vadovas.

Anot jo, ligoninės darbuotojų savijauta pastaruoju metu yra prasta.

„Darbuotojai jaučia nuolatinę įtampą dėl ateities, daug neaiškumo ir neapibrėžtumo“, – teigia D. Burdulis.

Tiek ligoninės finansinė situacija, tiek ligoninės darbuotojų mikroklimatas rodo, kad įstaiga yra gilioje krizėje ir situacija tik blogėja. Kokie ir kada veiksmai ir sprendimai bus daromi, galimai sužinosime jau kitą savaitę.