Nuo lapkričio 1 d. – pokyčių lavina gydymo įstaigose: palies lėtinius bei skubius ligonius, tėvus ir net pačius medikus (1)

Lrytas glaustai apžvelgė svarbiausią informaciją apie visai netrukus laukiančius pokyčius.

Nuo lapkričio 1-osios skubiosios medicinos pagalbos (SMP) skyriuose dalį lengvesnės būklės pacientų savarankiškai galės apžiūrėti ir gydyti išplėstinės praktikos slaugytojai, anksčiau skelbė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM).

Tikimasi, kad tai sutrumpins pacientų laukimo laiką, o gydytojai galės visą dėmesį sutelkti į sudėtingus ir gyvybei pavojingus atvejus.

Nustatyta, kad už šį slaugytojų darbą bus apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto.

Anot ministerijos, kartu patikslinta SMP paslaugų apmokėjimo tvarka tais atvejais, kai neatliekami laboratoriniai ar instrumentiniai tyrimai.

Šalyje stacionarines sveikatos priežiūros paslaugas teikia 99 gydymo įstaigos, iš kurių 54 turi SMP skyrius.

Nuo lapkričio 1 d. pacientai galės skubos tvarka gauti akių ligų gydytojo konsultaciją, jei jiems to reikės dėl ženkliai padidėjusio akispūdžio ar staigaus regos pablogėjimo, taip pat dėl infekcinių uždegimų, patikrai dėl naujagimių retinopatijos bei kitais skubiais atvejais, skelbė SAM.

Pagal atnaujintą tvarką, tam tikrais atvejais akių ligų gydytojo paslaugos turi būti suteikiamos per 14 dienų nuo siuntimo išrašymo.

Įsigaliojus pakeitimams, gavęs siuntimą, pacientas skubos tvarka pas akių ligų gydytoją galės registruotis tuomet, jei jam bus nustatytas ženkliai padidėjęs akispūdis (30–39 mmHg) ir tai patvirtinta matuojant kartotinai to paties vizito metu.

Tokia pati tvarka galios, jei pacientui bus diagnozuotas staiga naujai atsiradęs regos iškraipymas, regos pablogėjimas, dvejinimasis, žvairumas ar ūmūs akių vokų ir junginės infekciniai uždegimai, kai nėra efekto taikant optimalų gydymą.

Vaikams akių ligų gydytojo konsultacija skubos tvarka privalės būti paskirta, jei nustatomas naujai atsiradęs baltas akies dugno refleksas, nistagmas ar plaukiojantys akių judesiai. Per 14 dienų nuo siuntimo išrašymo privalės būti atliekama pirminė patikra dėl neišnešiotų naujagimių retinopatijos naujagimiams, kurių gestacinis amžius yra 32 sav. ar mažiau ir (arba) gestacinis svoris – mažiau kaip 1500 g, ir koreguotas amžius – iki 44 savaičių.

Taip pat pakeitimais nustatoma, kad pacientas pas akių ligų gydytoją per 14 dienų privalės patekti, jei jam įtariamos pooperacinės komplikacijos.

Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kad nuo šių metų lapkričio 1 d. laukia svarbus pokytis – keisis Mokinio sveikatos pažymėjimų galiojimo tvarka. Nuo šios datos išduodamų pažymėjimų galiojimo trukmė kai kuriais atvejais gali būti trumpesnė nei vieneri metai.

Iki lapkričio 1 d. išduoti sveikatos pažymėjimai galios pagal dabartinę tvarką – vienerius metus nuo jų išdavimo dienos.

Tačiau jei profilaktiškai apžiūrint vaiko dantis bus nustatyta, kad jo dantys yra sveiki, sveikatos pažymėjimas, kaip ir iki šiol, galios vienerius metus.

Vis tik jei bus nustatyta, kad vaiko dantys pažeisti ėduonies ir juos reikia gydyti, pažyma galios tik šešis mėnesius nuo pažymos užpildymo dienos.

Pagal atnaujintą tvarką, bus leidžiama dalį oftalmologinių paslaugų pacientams suteikti nuotoliniu būdu, pasitelkiant akių dugno vaizdų vertinimą ir gydytojų oftalmologų nuotolines konsultacijas.

Teleoftalmologijos paslauga pirmiausia bus skirta cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kuriems kyla diabetinės retinopatijos – vienos dažniausių regėjimo sutrikimų ir aklumo priežasčių – rizika.

Nuo lapkričio 1 d. gydymo įstaigos galės teikti pirminės teleoftalmologijos paslaugas cukriniu diabetu sergantiems suaugusiems pacientams, kurie per pastaruosius metus nebuvo konsultuoti gydytojo oftalmologo dėl diabetinės retinopatijos. Paslaugą pacientas galės gauti apsilankęs pas savo šeimos gydytoją, kuris atliks akies dugno nuotrauką ir nuotoliniu būdu ją perduos gydytojui oftalmologui įvertinti. Laiku nustačius ligą ir paskyrus gydymą, ženkliai sumažės komplikacijų rizika, tarp jų – ir regėjimo netekimo.

SAM duomenimis, Lietuvoje 2024 m. cukriniu diabetu sirgo beveik 168 tūkst. žmonių, tačiau tik trečdalis jų buvo konsultuoti gydytojo oftalmologo. Nors diabetu sergantiems pacientams akių patikra rekomenduojama bent kartą per metus, dalis žmonių į akių ligų gydytojus nesikreipia, nes komplikacijos ilgą laiką gali nepasireikšti jokiais simptomais.

Tyrimai rodo, kad vertinant diabetinės retinopatijos riziką teleoftalmologija yra tokia pat efektyvi kaip tiesioginės konsultacijos su gydytoju oftalmologu. Tikimasi, kad naujoji paslauga bus ypač naudinga regionuose gyvenantiems pacientams – ji padės sumažinti kelionių poreikį ir leis greičiau gauti reikalingą įvertinimą.