„Tai, ką mes anksčiau vadinome „senatvinėmis“ ligomis – šokinėjantis kraujospūdis, padidėjęs cholesterolis, aterosklerozė (kraujagyslių užsikimšimas), kiti kraujotakos sutrikimai, endokrininės kilmės, virškinamojo trakto, judamojo aparato sutrikimai – buvo tapatinami su amžiumi“, – „Žinių radijo“ laidoje „Mokslas suprantamai“ kalbėjo T. Vaičiūnas.
Nutukimas ir kraujotakos sutrikimai
T. Vaičiūno mintį iliustruoja ir statistika: 18–29 m. amžiaus grupėje 1 iš 13 Lietuvos gyventojų jau turi aterosklerozę – „kalkėja“ kraujagyslės.
„Sveikatos kodas“. Prostatos vėžio prevencija
Pasak gydytojo, jau nieko nebestebina, kai vos vyresnis nei 35 metų amžiaus pacientas turi stipriai padidėjusį cholesterolio kiekį.
Europos komisijos 2025 m. duomenys rodo, kad lietuviai pirmauja pagal išvengiamų mirčių skaičių, kontroliuojant sveikatos priežiūros paslaugų teikimą.
Susiję straipsniai
„Tai rodo, kad net modernioji medicina nebesugeba padėti. Kažkur mačiau paskaičiavimus, kad žmonės Lietuvoje miršta iki 19 metų anksčiau, nei galėtų“, – sakė T. Vaičiūnas.
Pasak gydytojo, lietuvių ligotumui įtakos turi ir kiti gyvenimo būdo veiksniai. Pavyzdžiui, 2025 m. pabaigoje 6 iš 10 Lietuvos gyventojų turėjo antsvorio ir beveik 3 iš 10 buvo nutukę.
„O kaip žinote, visceraliniai riebalai, antsvoris, nutukimas yra milžiniškas veiksnys, kuris pagreitina visus senėjimo procesus“, – sakė T. Vaičiūnas.
Medikas pastebėjo, kad žmonės Lietuvoje linkę sveikatos bėdas nurašyti amžiui, taip, pasak jo, tarsi užprogramuoja, kad „po 50-mečio viskas subyrės“.
Singapūras – pavyzdys Lietuvai?
Tačiau požiūris į senėjimą ir ilgaamžiškumą sparčiai keičiasi. Pastaraisiais metais itin išpopuliarėjo mėlynųjų zonų koncepcija.
Mėlynosios zonos – tai pasaulio regionai, kuriuose neįprastai daug žmonių sulaukia 90 ar net 100 metų. Tradiciškai išskiriamos penkios mėlynosios zonos: Okinavos sala Japonijoje, Sardinijos sala Italijoje, Ikarijos sala Graikijoje, Nikojos pusiasalis Kosta Rikoje ir Loma Lindos miestas JAV, Kalifornijoje.
Tyrinėdami šių regionų gyventojų kasdienybę, mokslininkai ir ilgaamžiškumo entuziastai pastebėjo nemažai panašumų. Žmonės čia dažnai valgo daug augalinio maisto, reguliariai juda, palaiko glaudžius socialinius ryšius ir turi aiškų gyvenimo tikslą.
Svarbu tai, kad fizinis aktyvumas dažniausiai nėra intensyvios treniruotės – judėjimas natūraliai įsilieja į kasdienybę, pavyzdžiui, vaikštant, dirbant sode ar atliekant namų ruošos darbus.
Pasak T. Vaičiūno, žmonės žilos senatvės sulaukia ir kituose pasaulio kampeliuose, tačiau mėlynųjų zonų gyventojai dar ir išlaiko gerą sveikatą.
„Yra dirbtinai sukurta mėlynoji zona – Singapūras. Tai yra geras pavyzdys, kaip pritaikius mėlynųjų zonų principus, valstybei sutarus su gyventojais, galima pasiekti nuostabių rezultatų“, – sakė T. Vaičiūnas.
O ar Lietuva kada nors taps mėlynąja zona? Pasak gydytojo, tai visai įmanoma.
„Turime absoliučiai visas sąlygas“, – drąsiai sakė T. Vaičiūnas.
Pasak jo, palanku tai, kad Lietuva nėra didelė valstybė, su vos 2,8 mln. gyventojų. Be to, nėra didelių atstumų tarp miestų, miestelių ir kaimelių, teigė T. Vaičiūnas.