Niujorko maratone – tragedija: 24-erių bėgikė susmuko trasoje ir mirė

Kaip pranešė Niujorko policija, mirusioji – iš Luisberio miesto kilusi Rachel Apa. Jos mirties aplinkybes tiria miesto teismo medicinos ekspertai.

Specialistai pabrėžia, kad mirtys maratonų metu yra itin retos, nors vis daugiau žmonių ryžtasi įveikti alinančią 42,195 kilometro distanciją.

Antradienį Niujorko teismo medicinos ekspertų tarnyba pranešė, kad R. Apos mirties priežastis vis dar tiriama.

Tačiau bėgikės tėvas Steve'as Apa laikraščiui „The New York Times“ sakė, kad jo dukra mirė dėl rabdomiolizės – retos, bet pavojingos būklės, kai sparčiai irsta griaučių raumenų ląstelės, o jų irimo produktai patenka į kraują.

Ši būklė gali pažeisti inkstus, sukelti gyvybei pavojingų širdies veiklos sutrikimų ar net dauginį organų nepakankamumą.

Kai R. Apa sukniubo, vienas iš įvykio liudininkų pradėjo ją gaivinti, o varžybų darbuotojai panaudojo defibriliatorių.

Atvykę greitosios medicinos pagalbos medikai nugabeno moterį į ligoninę, tačiau jos gyvybės išgelbėti nepavyko.

Niujorko ligoninės „Mount Sinai“ gydytojas nefrologas Dougas Farrellas teigė, kad rabdomiolizė pasitaiko retai, tačiau su tokiais atvejais Niujorko maratone jam jau yra tekę susidurti.

Balandį paskelbtame tyrime D. Farrellas aprašė neįprastai didelį rabdomiolizės atvejų skaičių 2022 metų Niujorko maratone.

Tais metais dėl šios būklės medikų pagalbos prireikė 24 bėgikams, nors paprastai per varžybas užfiksuojami vos trys ar keturi tokie atvejai.

Gydytojo teigimu, tąmet buvo neįprastai aukšta oro temperatūra ir didelė drėgmė.

2022 metais juntamoji oro temperatūra viršijo 24 laipsnius. Tai buvo karščiausias Niujorko maratonas nuo 1986 metų, kai varžybos buvo perkeltos į lapkritį.

Be to, maratono dieną buvo gerokai šilčiau nei dvi savaites prieš varžybas, todėl bėgikų organizmai nebuvo pakankamai prisitaikę prie aukštesnės temperatūros.

Šį sekmadienį oro sąlygos buvo palankesnės – temperatūra siekė maždaug 17–19 laipsnių.

Vis dėlto karštis gali smarkiai apsunkinti maratonininkų būklę, nes sumažėja organizmo gebėjimas veiksmingai atsivėsinti prakaituojant.

„Kai bėgate, jūsų raumenys išskiria labai daug šilumos. Pagrindinė organizmo užduotis – jos atsikratyti“, – aiškino D. Farrellas.

Pasak jo, kai kurių maratono bėgikų kūno vidaus temperatūra gali viršyti net 40 laipsnių.

Esant karštam ir drėgnam orui, prakaitas sunkiau garuoja, todėl organizmas prasčiau vėsinamas. Aukšta temperatūra taip pat gali paspartinti raumenų irimą, o skysčių trūkumas – dar labiau pabloginti situaciją.

Gydytojas atkreipė dėmesį, kad rabdomiolizės simptomus kartais sunku atskirti nuo įprastų pojūčių, kuriuos bėgikai patiria įveikdami ilgą distanciją.

Pirmieji požymiai gali būti stiprus nuovargis, silpnumas, pykinimas, vėmimas ir raumenų skausmas.

D. Farrello teigimu, jo gydyti maratonininkai, kuriems buvo nustatyta rabdomiolizė, dažnai į medikus kreipdavosi tik po to, kai varžybų metu netekdavo sąmonės arba jiems sutrikdavo orientacija.

Emorio universiteto sporto kardiologijos programos įkūrėjas ir vadovas dr. Jonathanas Kim pabrėžė, kad mirtys maratonų metu ištinka ypatingai retai, o mirtini rabdomiolizės atvejai – dar retesni.

J. Kim buvo vienas iš dviejų didelių tyrimų, kuriuose analizuoti 23 metų duomenys apie mirtis JAV maratonuose ir pusmaratoniuose, autorių.

„Ši mirtis yra nepaprastai tragiška. Tai, kad jauna moteris miršta bėgdama maratoną, tikrai nėra įprastas reiškinys“, – sakė gydytojas.

Pasak jo, dažniausia staigaus širdies sustojimo priežastis maratono metu yra miokardo infarktas, o ne rabdomiolizė.

Tarp jaunesnių bėgikų antra pagal dažnumą mirtino širdies sustojimo priežasčių kategorija yra nepaaiškinami atvejai.

„Net ir atlikus išsamius širdies tyrimus, priežastis kartais lieka nenustatyta“, – aiškino J. Kim.

Lengvesnės rabdomiolizės formos tarp ilgų nuotolių bėgikų pasitaiko dažniau, nes fizinio krūvio metu raumenų ląstelės natūraliai pažeidžiamos.

Pasak gydytojo, jei po amerikietiškojo futbolo rungtynių sportininkui būtų atliktas kraujo tyrimas, mėginyje būtų galima aptikti padidėjusį raumenų fermentų kiekį. Tačiau tokie lengvi raumenų pažeidimo atvejai dažniausiai lieka nepastebėti.

Anksčiau yra pasitaikę ir grupinių rabdomiolizės atvejų tarp sportininkų.

2011 metais tokių atvejų užfiksuota tarp Ajovos valstijos universiteto amerikietiškojo futbolo žaidėjų, o 2007 metais – tarp Pietų Karolinos plaukikų.

2024 metais į ligoninę dėl šios būklės pateko devyni Taftso universiteto vyrų lakroso komandos nariai.

Vis dėlto dauguma pacientų, kuriems pasireiškia ši būklė, gydomi į veną leidžiamais skysčiais ir pasveiksta.

J. Kim pastebi, kad per laikotarpį, kai jis tyrinėja mirtis maratonų metu, susidomėjimas šiomis varžybomis gerokai išaugo.

Sekmadienį vykęs Niujorko maratonas pasiekė pasaulio rekordą – tai buvo didžiausias maratonas istorijoje pagal finišavusių dalyvių skaičių. Distanciją įveikė 61 146 bėgikai.

2010–2023 metais JAV bėgimo varžybose dalyvavo beveik 30 mln. žmonių.

Nepaisant didelio dalyvių skaičiaus, tikimybė mirti dėl staigaus širdies sustojimo bėgimo varžybų metu per šį laikotarpį sumažėjo perpus.

Be to, pasak J. Kim, žmonių, kuriems bėgant sustoja širdis, išgyvenamumas siekia beveik 70 proc.

Tai gerokai daugiau nei įprastais staigaus širdies sustojimo ne ligoninėje atvejais, kai išgyvena maždaug 10 proc. žmonių.

„Panašų, maždaug 70 proc., išgyvenamumą galima pasiekti tokiose vietose kaip kazino, oro uostai ar mokyklos, kuriose yra automatiniai išoriniai defibriliatoriai“, – sakė gydytojas.

J. Kim paragino maratonui besiruošiančius žmones atkreipti dėmesį į galimus širdies veiklos sutrikimų požymius.

Tarp jų – spaudimo jausmas krūtinėje, galvos svaigimas, dusulys ir neįprastai stiprus ar dažnas širdies plakimas.

Prieš registruojantis į maratoną gydytojas patarė pasitarti su mediku, ypač jei žmogus turi širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių.

Tai gali būti šeimoje pasitaikę infarkto atvejai, rūkymas ar padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje.

„Svarbiausia įsitikinti, kad įprasti rizikos veiksniai yra įvertinti ir aptarti su gydytoju“, – pabrėžė J. Kim.

Kol kas nėra aišku, kokia buvo R. Apos sveikatos būklė, kaip ji ruošėsi maratonui ir ar jos šeimoje buvo nustatyta paveldimų sveikatos sutrikimų.

Tai buvo pirmasis jaunos moters maratonas.

Anksčiau ji žaidė Baknelio universiteto žolės riedulio komandoje. Universitetą R. Apa baigė 2024 metais.

Niujorko maratone ji dalyvavo ne tik dėl sportinio iššūkio, bet ir siekdama surinkti lėšų kovai su Parkinsono liga.

Šią iniciatyvą moteris skyrė savo seneliui, kuris 2022 metais mirė nuo Parkinsono ligos.

Paramos rinkimo puslapyje R. Apa rašė, kad senelis ją įkvėpė pamilti sportą ir aktyvų gyvenimo būdą.

„Jis išmokė mane būti aktyvią, peržengti savo galimybių ribas ir priimti iššūkius. Tai suformavo mano meilę sportui ir judėjimui“, – rašė jauna moteris.

Parengta pagal CNN inf.