Už įstatymo projektą po svarstymo balsavo 66 Seimo nariai, prieš buvo 15, susilaikė 7 parlamentarai.
Pagal siūlomus pakeitimus, pagalbinio apvaisinimo paslaugos galėtų būti teikiamos ne tik susituokusioms ar partnerystę įregistravusioms poroms, bet ir partnerystės neįregistravusiems vyrui ir moteriai bei moteriai, nesančiai poroje.
Pagalbinis apvaisinimas būtų leidžiamas tais atvejais, kai nevaisingumo negalima išgydyti kitais būdais arba siekiama išvengti sunkios negalios ar gyvybei pavojingos ligos perdavimo vaikui. Taip pat turėtų būti įvertintos medicininės kontraindikacijos.
Susiję straipsniai
Įstatymo projektu taip pat siūloma reglamentuoti vaisingumo išsaugojimo paslaugas. Jomis galėtų pasinaudoti asmenys, kurių vaisingumui grėsmę kelia nustatytos ligos, sveikatos sutrikimai ar paskirtas gydymas. Tokia galimybė būtų numatyta ir nepilnamečiams.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas anksčiau pritarė siūlymui, kad lytinių ląstelių ir reprodukcinių audinių laikymo vaisingumo išsaugojimo tikslais išlaidos valstybės lėšomis būtų kompensuojamos nuo 2027 m., o ne nuo 2029 m., kaip buvo numatyta anksčiau.
Pakeitimais taip pat siūloma reglamentuoti embrionų laikymą. Numatyta, kad pagalbinio apvaisinimo metu sukurti, tačiau į moters organizmą neperkelti gyvybingi embrionai būtų saugomi ne trumpiau kaip dvejus metus nuo jų konservavimo dienos.
ELTA primena, kad spalio pradžioje Seimo Sveikatos reikalų komitetas pritarė Pagalbinio apvaisinimo įstatymo naujai redakcijai ir susijusiems teisės aktų pakeitimams. Už komiteto patobulintą projektą balsavo šeši parlamentarai, prieš balsavusių nebuvo, vienas susilaikė.
Komitetas nepritarė „aušriečio“ Karolio Neimanto siūlymui iš asmenų, galinčių gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas, rato išbraukti vienišas moteris.
Taip pat nepritarta liberalių Viktorijos Čmilytės-Nielsen ir Editos Rudelienės siūlymui leisti vienišoms moterims pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslaugomis ir nesant medicininių indikacijų, už jas susimokant savo lėšomis.
Keisti pagalbinio apvaisinimo teisinį reguliavimą imtasi po Konstitucinio Teismo nutarimo, kuriuo pripažinta, kad teisės į šias paslaugas ribojimas tik susituokusiems ar registruotą partnerystę sudariusiems asmenims prieštarauja Konstitucijai.
Galutinai dėl įstatymo pataisų Seimas turės apsispręsti priėmimo stadijoje.