„Penktadienį planuojame dalininkų susirinkimą ir iš mūsų pusės ieškosime būdų, kaip maksimaliai galime padėti tiek vadovybei darant būtinus sprendimus, tiek, jeigu tikrai matysime, kad neišeina susibalansuoti be valstybės papildomos paramos. Kalbėdamiesi jau ne vieną diskusiją turėjome su Finansų ministerija, kokiais būdais galime prisidėti pinigais“, – antradienį susitikime su Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija teigė sveikatos apsaugos ministras.
Vis dėlto L. Kukuraitis pabrėžė, kad papildoma parama turėtų būti skiriama tik įgyvendinus sprendimus, padėsiančius išvengti tolesnio skolų augimo.
„Labai svarbu, kad būtų prisidedama ne į tokį kiaurą maišą, į kurį įdedi pinigų, o paskui vėl išauga didžiulės skolos ir vėl atsiduriame toje pačioje vietoje“, – teigė jis.
L. Kukuraitis atsakė, ar planai riboti gydytojų etatus – tiesa: „Norėčiau, kad parodytų nuorodas“
Pasak ministro, KUL finansines problemas lėmė tiek sisteminės, tiek vadybos priežastys. Viena jų – ankstesnė tvarka, kai darbo užmokesčio augimas sveikatos priežiūros įstaigose buvo siejamas su minimalios mėnesinės algos (MMA) didinimu, nors Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas augo vidutinio darbo užmokesčio tempu.
L. Kukuraitis taip pat akcentavo pačios ligoninės vadovybės atsakomybę. Anot jo, kitoms didžiosioms gydymo įstaigoms, įskaitant Santaros ir Kauno klinikas, pavyko rasti sprendimus finansinei įtampai suvaldyti, o KUL to padaryti nepavyko.
Susiję straipsniai
„Čia, sakyčiau, yra KUL vadovybės atsakomybė – ji neieškojo sprendimų arba ėjo kartu su tuo didinimu ir vis labiau stūmė save į dar didesnį minusą. Tai tikrai yra atsakomybė“, – kalbėjo ministras.
Jis taip pat pranešė, kad nuo kitų metų ministerija ketina iš naujo derėtis su profesinėmis sąjungomis ir darbo užmokesčio augimą susieti su vidutiniu darbo užmokesčiu, o ne MMA didėjimu.
L. Kukuraitis pažymėjo, kad Lietuvos gydytojų ir slaugytojų atlyginimai, lyginant su Europos vidurkiu, jau yra gerokai išaugę, tačiau slaugytojų darbo užmokestį dar ketinama didinti sparčiau.
„Dabar, lyginant su Europos vidurkiais, mes tikrai turime neblogus gydytojų ir slaugytojų atlyginimus. Vis dar turime kur pasitempti, todėl šiandien pasirašomoje sutartyje sparčiau didinsime slaugytojų pastoviąją dalį“, – sakė ministras.
Kaip skelbė ELTA, KUL darbuotojų profesinės sąjungos išreiškė nepritarimą ligoninės vadovybės siūlymui keisti atlyginimų skaičiavimo sistemą. Pagal jį, darbo sutartyse nustatyti pagrindinio atlyginimo pastoviosios dalies koeficientai būtų mažinami, o susidaręs skirtumas kompensuojamas fiksuota kintamąja dalimi.
Profesinių sąjungų vertinimu, nors 2027 metais bendras pagrindinis darbo užmokestis turėtų išlikti toks pats, vėliau jo augimas galėtų sulėtėti, nes būtų skaičiuojamas nuo mažesnės pastoviosios dalies.
KUL darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Dainius Burdulis anksčiau Eltai teigė, kad nepritarimas siūlomam modeliui nereiškia finansinių problemų neigimo ar nenoro prisidėti prie jų sprendimo. Vis dėlto profesinės sąjungos reikalauja aiškių ilgalaikių atlyginimų augimo garantijų ir išsamių duomenų, kurie leistų įvertinti siūlomų pakeitimų būtinumą.
Ligoninės vadovybė savo ruožtu įspėjo, kad nekeičiant dabartinės tvarkos iki 2027 metų pabaigos finansinis deficitas papildomai išaugtų 11–15 mln. eurų. Taip pat perspėta, kad dėl sudėtingos finansinės padėties nuo 2027 metų vasario gali pradėti vėluoti atlyginimų mokėjimas.
Spalio pabaigoje vykusiame neeiliniame KUL dalininkų susirinkime Sveikatos apsaugos ministerija ir Klaipėdos universitetas ligoninės vadovybei davė dvi savaites pateikti išsamius duomenis apie įsiskolinimus, finansų planavimą ir išlaidas bei parengti finansinės padėties stabilizavimo planą.
Lapkričio pradžioje KUL pranešė siūlanti 2027 metais įšaldyti darbuotojų atlyginimus, siekiant atkurti įstaigos finansinį tvarumą.
KUL 2026 metų pirmąjį pusmetį patyrė 4,9 mln. eurų veiklos nuostolį. Įstaiga nuostolingai dirba ketverius metus iš eilės, o tiekėjų skolos ir trumpalaikiai įsipareigojimai kelia iššūkių užtikrinant paslaugų teikimą.
Valstybinės ligonių kasos (VLK) duomenimis, ligoninės pajamos ir teikiamų paslaugų apimtys auga, tačiau sąnaudos didėja dar sparčiau.
Ligoninėje 2025 metais dirbo 3 020 darbuotojų, metinės įstaigos pajamos siekė beveik 162 mln. eurų. KUL uostamiestyje veikia nuo 2023 metų.