Šis komitetas taip pat pasiūlė Vyriausybei kompleksiškai įvertinti reprodukcinės sveikatos reglamentavimo poreikį ir parengti reikalingus teisės aktų projektus.
Už tokį sprendimą trečiadienį balsavo 5 Seimo ŽTK nariai, 1 susilaikė.
Seimo ŽTK pirmininkas Laurynas Šedvydis mano, kad Vyriausybė parengs ne atskirą dokumentą, o įvairių įstatymų pataisas.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas kelia diskusijas: L. Kukuraitis užsiminė apie vaiko teises į tėvą
„Tikėtina, kad rezultatas būtų ne atskiras teisės aktas, bet pataisos į skirtingus teisės aktus, kuriais ir šiuo metu reguliuojama teisė į abortą, lytinis švietimas“, – Seimo ŽTK posėdyje sakė L. Šedvydis.
Tikimasi, kad nauji projektai galėtų atsirasti iki Seimo pavasario sesijos.
Susiję straipsniai
Parlamento ŽTK nariai sprendimą priėmė įvertinę Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, kurioje nurodoma, kad Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekte siūlomas nustatyti reguliavimas „yra nenuoseklus, neišbaigtas“.
„Jo nuostatos daugiausia tik arba deklaratyvios, nenustatančios aiškaus turinio teisių ar pareigų konkretiems reguliuojamų teisinių santykių dalyviams, arba blanketinės, nukreipiančios į kitus neįvardintus įstatymus ar poįstatyminius įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus“, – Seimo teisininkų vertinimą citavo L. Šedvydis.
Seimo kanceliarijos Teisės departamento nuomone, projektu siekiami tikslai galėtų būti pasiekti ne priimant naują, iš esmės tik apibendrinimo funkciją atliksiantį įstatymą, o tikslinant ir pildant reikalingomis nuostatomis reprodukcinės sveikatos srityje šiuo metu jau galiojančius įstatymus.
Beje, Vyriausybė pritaria siekiui sukurti reprodukcinės sveikatos teisinį reguliavimą, tačiau nepritaria Reprodukcinės sveikatos įstatymo projekte pasiūlytoms priemonėms, nes jos jau yra įtvirtintos ir dubliuoja galiojantį reguliavimą.
Ministrų kabineto išvadoje pažymima, kad nediskriminavimo, reprodukcinės sveikatos, nėštumo nutraukimo, lytinio švietimo ir kiti klausimai reglamentuojami galiojančiais teisės aktais.
„Įstatymais ir sveikatos apsaugos ministro įsakymais iš esmės jau yra įtvirtintos nuostatos, apimančios (…) siūlomą teisinį reguliavimą“, – pažymi Vyriausybė.
Jos nuomone, įstatymo projekto rengėjai nepateikia pakankamų argumentų, pagrindžiančių, kodėl siekiamiems tikslams pasiekti būtina iš esmės keisti šiuo metu veikiančią sistemą, neįvertinus kitų mažesnės apimties reguliavimo alternatyvų.
Vyriausybės nutarime pažymima, kad pasiūlyti pokyčiai gali padidinti administracinę naštą, taip pat neaiškus jų galimas poveikis šeimoms ir demografijai.
„Siekiami tikslai galėtų būti pasiekti tikslinant galiojančių teisės aktų nuostatas, todėl siūlomi sisteminiai pakeitimai gali būti laikomi nepakankamai ekonomiškais ir galinčiais lemti perteklinę administracinę bei organizacinę naštą“, – teigiama Vyriausybės išvadoje.
ELTA primena, kad pernai gegužę Seimas pradėjo svarstyti aštrias parlamentarų diskusijas įžiebusį, Reprodukcinės sveikatos įstatymo projektą.
Jame siūloma ministro įsakymu patvirtintą nėštumo nutraukimo tvarką įteisinti įstatymu.
Taip pat siūloma leisti nėščiosioms, pasikonsultavus su gydytoju, pasirinkti gimdymo būdą, skausmo malšinimo priemones. Jos galėtų pasirinkti ir į gimdymą lydintį asmenį. Gimdyvėms būtų užtikrinta teisė į psichologo konsultacijas, prenatalinės diagnostikos paslaugas. Siekiant įvertinti galimą genetinę riziką būsimam vaikui, valstybė turėtų užtikrinti genetinį konsultavimą planuojant šeimą.
Seimo narė B. Vėsaitė siūlo įstatyme numatyti, kad kontraceptinės priemonės būtų prieinamos nemokamai. Jų įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarką nustatytų sveikatos apsaugos ministras.
Įstatymo projektu reglamentuota ir sterilizacija – savanoriškas chirurginis šeimos planavimo metodas, kuriuo siekiama ilgalaikio apsisaugojimo nuo nepageidaujamo nėštumo.
Pasak parlamentarės, teikiamas įstatymas įtvirtintų teisę į reprodukcinę sveikatą.
Pernai gegužę mėnesį jos pateiktą projektą po pateikimo palaikė 56 Seimo nariai, 44 buvo prieš, 10 parlamentarų susilaikė.