Paviešintame ligoninės vadovo laiške ministrui – ir pagalbos prašymas

Atsakomybė už padėtį finansinių sunkumų turinčioje Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) tenka ne tik įstaigos vadovybei, bet ir valstybei, iš kurios tikimasi pagalbos, rašoma paviešintame KUL vadovo Audriaus Šimaičio laiške sveikatos apsaugos ministrui Linui Kukuraičiui. Laišką paviešino pats A. Šimaitis, jo turinį pirmadienį paskelbęs savo paskyroje feisbuke.
Audrius Šimaitis
Daugiau nuotraukų (9)
„Skelbiu atnaujintą asmeninio laiško, kurį sveikatos apsaugos ministrui įteikiau 2026 m. rugsėjo 14 d., redakciją. Laišką viešinu dabar, nes dėl skubaus KUL finansavimo vis dar nesutarta. Atsiprašau ministro, kad šis laiškas šiek tiek koreguotas – tiesiog tam, kad atsispindėtų šių dienų realijos“, – teigama A. Šimaičio įraše.
Jame taip pat akcentuojama, kad šiuo metu KUL planinės ir skubios sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos sklandžiai, be jokių sutrikimų, o kad taip būtų ir toliau, reikia skubaus finansinio sprendimo, kuris leistų atsiskaityti su tiekėjais ir užtikrinti nenutrūkstamą vaistų, medicinos priemonių bei laboratorinių reagentų tiekimą.
„Todėl pirmiausia prašau ministro skubiai susitarti su KUL dėl apyvartinių lėšų finansavimo“, – sako A. Šimaitis.

L. Kukuraitis atsakė, ar planai riboti gydytojų etatus – tiesa: „Norėčiau, kad parodytų nuorodas“

Jis taip pat pabrėžia, kad ligoninės pajamos pasiekė rekordinį lygį: „nepaisant sudėtingų procesų ligoninės viduje, derybų dėl 2027 metų darbo užmokesčio tvarkos, suteiktų paslaugų skaičius ir pajamos pasiekė rekordą nuo pat KUL gyvavimo pradžios! Valstybinei ligonių kasai už spalį pateiksime sąskaitą už beveik 15 mln. Eur, įskaitant skubią pagalbą ir intensyvią terapiją.“
Vadovas taip pat teigia, jog finansinė padėtis gerėja, o tai liudija trečiojo ketvirčio rezultatas – nulinis deficitas.
„Trečiąjį ketvirtį KUL pajamos padengia sąnaudas, todėl per pirmą pusmetį sukauptas deficitas nepadidėjo. Jei bus sumokėta už trečiojo ketvirčio virškvotines paslaugas, trijų ketvirčių deficitas bus toks, kaip ir buvo po pusmečio – 4,97 mln. Eur. Vadinasi, KUL medikų komandai ir vadovybei drauge pavyko padaryti beveik neįmanoma – sustabdyti reikšmingą finansinį smigimą“, – teigia A. Šimaitis.
Paviešintame laiške ministrui jis sako tikįs KUL ateitimi, tačiau prašo jo priimti kelis sprendimus, kurie padėtų įstaigai išsikapstyti iš sunkumų.
LAIŠKO TURINYS
„Nuo šiandien mano rugsėjo 14 d. laiškas tampa viešas.
Asmeniškai Sveikatos apsaugos ministrui 2026 m. rugsėjo 14 d.
Gerbiamas Ministre,
Visų pirma nuoširdžiai dėkoju Jums už vizitą Klaipėdos universiteto ligoninėje rugpjūčio 20 d. Jūs tapote pirmuoju sveikatos apsaugos ministru per pastaruosius dvejus metus, apsilankiusiu ligoninėje ir išsamiai susipažinusiu su mūsų situacija, pasiekimais bei sunkumais.
Rašau Jums todėl, kad Klaipėdos universiteto ligoninė artėja prie ribos, kai vien vadybiniais sprendimais nebus įmanoma užtikrinti nepertraukiamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo. Tai yra didžiausias mano rūpestis. Kartu nuoširdžiai siekiu, kad kuo greičiau būtų rasti veiksmingi ir ilgalaikiai sprendimai.
Esu įsitikinęs, kad atsakomybė už susidariusią padėtį negali tekti vien KUL vadovybei. Dabartinę situaciją lėmė daugelio aplinkybių visuma, o reikšmingos jų dalies ligoninė negalėjo kontroliuoti. Nepaisant to, KUL vadovybė prisiėmė atsakomybę už tas sritis, kurioms galėjo daryti tiesioginę įtaką, ir nuosekliai įgyvendino sudėtingus organizacinius bei finansinius sprendimus.
Kad būtų aiškiau, kodėl šią situaciją vertinu ne tik kaip samdomas vadovas, noriu trumpai papasakoti apie savo profesinį kelią ir priežastis, atvedusias mane į KUL.
Iš Lietuvos išvykau 2004 metais – iš pradžių į Australiją, o vėliau į Jungtinę Karalystę, kurioje 18,5 metų dirbau gydytoju kardiologu konsultantu (aukščiausio lygio specialistas JK). Išvykti paskatino tuometinėje Lietuvos sveikatos sistemoje matytos korupcijos, uždarumo ir neskaidraus sprendimų priėmimo apraiškos.
Taip pat neramino pernelyg didelė sveikatos priežiūros, medicinos mokslo ir jaunųjų gydytojų rengimo koncentracija dviejuose universiteto centruose, ribojusi tolygią visos Lietuvos sveikatos sistemos raidą. Jungtinėje Karalystėje įgijau labai daug ne tik klinikinės, bet ir vadybinės patirties.
Dirbdamas užsienyje pamačiau, kad sveikatos priežiūros sistemą, gydytojų darbą ir pacientų kelią galima organizuoti kitaip. Vis stiprėjo noras sukauptą patirtį grąžinti Lietuvai. 2007 metais kartu su Jaunųjų gydytojų asociacija inicijavome sėkmingą viešą kampaniją už vakarietiškais principais grindžiamą rezidentūros modelį.
2009 metais parengiau Lietuvos sveikatos sistemos pertvarkos metmenis „Vertybėmis pagrįsta reforma“. Viena pagrindinių šios vizijos idėjų buvo trečiojo universiteto medicinos ir mokslo centro sukūrimas Vakarų Lietuvoje kartu su savarankišku jaunųjų gydytojų rengimo centru. Šiomis temomis paskelbiau daugiau kaip 50 straipsnių, dalyvavau radijo bei televizijos laidose ir įkūriau nepriklausomą medicinos žinių portalą.
Todėl labai džiaugsmingai sutikau žinią apie valstybės sprendimą steigti Klaipėdos universiteto ligoninę, kuri veiklą pradėjo 2023 m. sausio 2 dieną. Šiame sprendime mačiau realią galimybę įgyvendinti daugelį metų puoselėtą trečiojo universiteto medicinos centro idėją. Sėkmingai dalyvavęs konkurse, KUL generalinio direktoriaus pareigas pradėjau eiti 2023 m. spalio 9 dieną.
Kaip ir išvykti, taip ir sugrįžti į Lietuvą po beveik dvidešimties emigracijoje praleistų metų nebuvo lengva. Jungtinėje Karalystėje buvau sukūręs visavertį profesinį, socialinį ir asmeninį gyvenimą.
Vis dėlto nusvėrė noras prisidėti prie pokyčio, apie kurį daugelį metų kalbėjau ir rašiau, bei perduoti Lietuvai užsienyje sukauptą klinikinę ir vadybinę patirtį. Vadovavimą KUL priėmiau ne vien kaip profesines pareigas, bet ir kaip asmeninį įsipareigojimą prisidėti prie stipraus universiteto medicinos centro sukūrimo Vakarų Lietuvoje.
Būtent dėl šio įsipareigojimo dabartinę KUL padėtį išgyvenu ypač skaudžiai. Pradėdamas eiti pareigas supratau, kad trijų ligoninių sujungimas bus sudėtingas ir pareikalaus nepopuliarių sprendimų, didelių vadovybės bei darbuotojų pastangų ir ilgo pertvarkos laikotarpio. Tačiau tikėjausi, kad valstybė, priėmusi strateginį sprendimą įsteigti trečiąjį universiteto medicinos centrą, kartu prisiims atsakomybę sudaryti būtinas sąlygas reformai įgyvendinti.
Deja, didžiąją ligoninių sujungimo ir veiklos pertvarkymo išlaidų dalį KUL turėjo finansuoti savo lėšomis. Net pagal konservatyvų vertinimą tiesioginė reformos finansinė našta siekia ne mažiau kaip 40 mln. Eur. Reikėjo suvienodinti labai skirtingas darbuotojų darbo apmokėjimo sistemas, integruoti tris organizacijas, atnaujinti kritinę infrastruktūrą ir medicinos įrangą, kartu nenutraukiant paslaugų teikimo pacientams. Ši našta teko naujai sukurtai ligoninei, nors jos poreikis kilo ne dėl KUL ūkinės veiklos neefektyvumo, bet dėl valstybės inicijuotos ir nefinansuotos struktūrinės reformos.
Nepaisydami šių aplinkybių, atlikome didžiulį organizacinį darbą. Nuo 2023 iki 2025 metų metinį deficitą sumažinome nuo 12,5 mln. iki 3,9 mln. Eur, išplėtėme paslaugas, sukūrėme aiškią KUL raidos viziją ir pritraukėme daugiau kaip 200 naujų specialistų; 14 jų su šeimomis grįžo iš emigracijos.
Todėl mano nusivylimą kelia ne KUL idėja, jos darbuotojai ar pasirinkta kryptis. Jį kelia neatitikimas tarp valstybės deklaruojamos trečiojo universiteto medicinos centro svarbos ir realių finansinių bei politinių sąlygų, suteiktų šiam centrui kurti.
2026 m. pirmąjį pusmetį KUL sukauptas deficitas siekė 4,97 mln. Eur. Trečiąjį ketvirtį pajamos padengia sąnaudas, todėl per devynis mėnesius sukauptas deficitas nepadidėjo. Jei būtų apmokėtos trečiąjį ketvirtį suteiktos virškvotinės paslaugos, devynių mėnesių deficitas išliktų toks pat – 4,97 mln. Eur. Rugsėjo 30 d. KUL įsipareigojimai tiekėjams siekė apie 15,7 mln. Eur. Gavę apmokėjimą už šias paslaugas, atsiskaitymams su tiekėjais galėtume skirti apie 2 mln. Eur.
KUL neapsiribojo problemos konstatavimu. Ministerijai pateikėme konkretų mišraus finansavimo modelį, kaip išbristi iš susidariusios finansinės aklavietės. Šis modelis leistų stabilizuoti atsiskaitymus su tiekėjais ir tęsti prioritetines reformos investicijas. Taip pat pateikėme išsamų 2026–2028 metų finansinės situacijos gerinimo planą. Tačiau galutinis sprendimas dėl finansavimo iki šiol nepriimtas, o vidaus priemonės, net ir nuosekliai jas įgyvendinant, negali atkurti reformos metu prarastų apyvartinių lėšų.
Valstybės deklaruoto siekio sukurti trečiąjį universiteto medicinos centrą ir realių sprendimų neatitikimas pasireiškė ne tik reformos finansavimo klausimu.
Audrius Šimaitis<br>D.Labučio/ELTA nuotr. Daugiau nuotraukų (9)
Audrius Šimaitis
D.Labučio/ELTA nuotr.
Ilgą laiką didelė strateginių sveikatos apsaugos investicijų dalis buvo koncentruojama Vilniaus ir Kauno universiteto ligoninėse. Suprantu šių centrų nacionalinę reikšmę, tačiau tokia ilgalaikė koncentracija didino regioninius paslaugų, medicinos mokslo ir specialistų rengimo netolygumus. KUL įsteigimas turėjo tapti svarbiu žingsniu šiai disproporcijai mažinti, tačiau šio tikslo iki šiol nepakankamai atspindi realūs investiciniai sprendimai.
Pastaruosius pusantrų metų KUL atstovai daugeliu atvejų nebuvo kviečiami į darbo grupes, kuriose svarstyti svarbūs sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo, strateginės plėtros ir investicijų klausimai. Jeigu valstybė iš tiesų siekia sukurti trečiąjį universiteto medicinos centrą, KUL turi būti ne tik formaliai pripažįstama universitetine ligonine, bet ir lygiavertiškai įtraukiama į nacionalinių sprendimų rengimą.
Ypač iškalbingas pavyzdys – Klaipėdos universiteto ir KUL parengta šeimos medicinos rezidentūros programa. Jai buvo sutelktos universiteto ir ligoninės akademinės bei klinikinės kompetencijos, tačiau programa negavo reikalingo pritarimo. Vakarų Lietuvai ji gyvybiškai svarbi, nes gydytojų, įskaitant šeimos gydytojus, pasiskirstymas šalyje išlieka labai netolygus. Nesuteikiant galimybės rengti specialistų Vakarų Lietuvoje, regioninės disproporcijos ne mažinamos, bet toliau įtvirtinamos.
Suprantu, kad šie sprendimai buvo priimti iki Jums pradedant eiti ministro pareigas, todėl jų nepriskiriu Jūsų asmeninei atsakomybei. Juos miniu todėl, kad šiandien Jūs turite galimybę pradėti keisti susiformavusią kryptį ir realiais sprendimais suteikti KUL galimybę tapti tuo universiteto medicinos centru, kurį valstybė nusprendė įsteigti.
Rugsėjo pradžioje viešai paskelbta apie planuojamas 300 mln. Eur investicijas į Lietuvos gydymo įstaigų pasirengimą galimoms karinėms ir kitoms ekstremaliosioms grėsmėms. Aptariamos investicijos į dvi Vilniaus ir Kauno universiteto ligonines, tačiau KUL tarp jų neminima. Kaip galimos priežastys buvo įvardyti nepakankamai atlikti parengiamieji darbai ir neigiamas ligoninės finansinis rezultatas. Man būtų sunku sutikti su abiem argumentais.
KUL pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms ir strateginės infrastruktūros klausimus Sveikatos apsaugos ministerijai pradėjo kelti gerokai anksčiau, nei buvo viešai paskelbta apie apsaugotus gydymo kompleksus Vilniuje ir Kaune.
KUL dešimties metų plėtros plane, kuris pristatytas aukščiausiai SAM komandai 2025 m. spalio 30 d., integruota infrastruktūros vystymo koncepcija, apimanti pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir valstybės gynybos poreikius. Ministerijai buvo pateikti konkretūs projektiniai pasiūlymai ir preliminarūs investicijų skaičiavimai. Šie principai įtraukti ir planuojant naują KUL Skubiosios pagalbos bei operacinių bloką.
Dar sunkiau būtų suprasti, jeigu KUL neigiamas finansinis rezultatas taptų jos neįtraukimo priežastimi. Jeigu dėl nefinansuotos valstybės reformos susilpnėjusi ligoninės finansinė padėtis būtų naudojama kaip argumentas neskirti jai strateginių valstybės investicijų, susidarytų uždaras ratas, dar labiau didinantis Vilniaus, Kauno ir Vakarų Lietuvos sveikatos infrastruktūros atotrūkį.
Ir ne tik – jei, neduok Dieve, prasidėtų karas, ir Vilniaus bei Kauno pacientai bei gydytojai turėtų evakuotis Klaipėdos linkme, tai nejaugi galimos jų netinkamos priežiūros dėl valstybės neskirto finansavimo priežastimi taptų neigiamas 2023–2026 m. KUL finansinis rezultatas?
Tai, kad po žiniasklaidoje kilusio triukšmo, kai KUL buvo ignoruojama, buvo prakalbta apie 55 mln. Eur finansavimą tik po 2028 metų, visiškai nekeičia aukščiau išdėstytų argumentų – Vakarų Lietuva ir Klaipėda su uostu ir greta esančia Kaliningrado sritimi yra pirmaeilės svarbos nacionalinio saugumo regionas ir negali būti antroje eilėje. Ji privalo būti drauge su Santarų ir Kauno klinikomis. Finansavimas po 2028 metų negali pakeisti sprendimų, kurių Vakarų Lietuvos gyventojams ir valstybės nacionaliniam saugumui reikia šiandien.
Einamosios finansinės veiklos rezultatas ir valstybės strateginis pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms yra skirtingo lygmens klausimai. Strateginės medicinos infrastruktūros plėtra yra ilgalaikis nacionalinio saugumo, civilinės saugos ir visos sveikatos sistemos atsparumo klausimas. Atsparumas negali būti koncentruojamas tik Vilniuje ir Kaune. Vakarų Lietuva dėl savo geografinės padėties, strateginės infrastruktūros ir atstumo nuo kitų didžiųjų universiteto centrų privalo turėti tinkamai parengtą aukščiausio lygio gydymo įstaigą.
Gerbiamas Ministre, šiuo laišku nesiekiu perkelti visos atsakomybės už KUL finansinę padėtį valstybei ar paneigti ligoninės pareigos veikti efektyviai. Esame parengę ir įgyvendiname finansinės situacijos gerinimo planą, griežtiname sąnaudų kontrolę, peržiūrime personalo išlaidas, didiname paslaugų apimtis ir pajamas, optimizuojame vidinius procesus.
Esame pasirengę toliau priimti sudėtingus, tačiau teisiškai pagrįstus ir pacientų interesų nepažeidžiančius sprendimus.
Vis dėlto susidariusiai padėčiai reikalingas bendras KUL, Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vyriausybės sprendimas.
Todėl prašau Jūsų pagalbos priimant keturis sprendimus:
1. Nustatyti skubų finansinį mechanizmą, kuris leistų išvengti medikamentų, medicinos priemonių, laboratorinių reagentų ir kitų ligoninės veiklai būtinų prekių tiekimo sutrikimų.
2. Sudaryti bendrą valstybės ir KUL finansinio stabilizavimo susitarimą, aiškiai atskiriant ligoninės einamosios veiklos atsakomybę nuo valstybės inicijuotos reformos finansinės naštos, apibrėžiant abiejų šalių įsipareigojimus ir įvertinant 2027 metų paslaugų įkainių bei darbo užmokesčio augimo finansavimo prielaidas.
3. Užtikrinti visavertį KUL įtraukimą į nacionalinių sveikatos priežiūros paslaugų, strateginių investicijų ir pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms sprendimų rengimą bei objektyviai įvertinti KUL pateiktus infrastruktūros projektus.
4. Iš naujo įvertinti Klaipėdos universiteto ir KUL parengtą šeimos medicinos rezidentūros programą, kaip konkretų ilgalaikį sprendimą, padedantį mažinti gydytojų trūkumą Vakarų Lietuvoje.
Aš ir mano vadovaujama komanda esame pasirengę toliau dirbti, prisiimti atsakomybę ir įgyvendinti reikalingus pokyčius. Tačiau atsakomybė turi būti neatsiejama nuo realių įgaliojimų, finansinių priemonių ir valstybės partnerystės.
Negalėčiau sąžiningai prisiimti vienasmenės atsakomybės. Dar 2024 m. liepos 17 d. Seimo Sveikatos reikalų komiteto posėdyje pats įspėjau apie artėjančią grėsmę ir įvardijau papildomo finansavimo poreikį (28 mln. Eur), tačiau į prašymą nebuvo atsižvelgta ir ligoninė negavo finansinių resursų tai grėsmei suvaldyti.
Nepaisant visų sunkumų, tebetikiu Klaipėdos universiteto ligoninės idėja ir jos reikšme Lietuvai.
Tikiu, kad dar turime galimybę ne tik išvengti artėjančios krizės, bet ir bendromis pastangomis sukurti stiprų, gyvybingą ir valstybei strategiškai svarbų universitetinės medicinos centrą Vakarų Lietuvoje.
Nuoširdžiai tikiuosi Jūsų asmeninės lyderystės ir esu pasirengęs atviram, dalykiškam bei sprendimų siekiančiam bendradarbiavimui.
Pagarbiai,
Dr. Audrius Šimaitis
Klaipėdos universiteto ligoninės generalinis direktorius“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App StoreGoogle Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2026 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.