PSO pareigūnų teigimu, šalys deda vis daugiau pastangų kovoti su atsparumu antimikrobiniams vaistams, tačiau pažanga infekcijų prevencijos, diagnostikos ir tinkamo antibiotikų vartojimo srityse tebėra pernelyg lėta, kad būtų pasiekti pasauliniai tikslai.
Bakterijos jau seniai geba išsiugdyti atsparumą vaistams, skirtiems joms naikinti.
Šį procesą paspartino plačiai paplitęs antibiotikų vartojimas žmonėms gydyti, gyvulininkystėje ir maisto gamyboje, todėl atsparumas antimikrobiniams vaistams tapo viena pagrindinių mirčių nuo infekcinių ligų priežasčių pasaulyje.
„Sveikatos kodas“. Kodėl negalima gerti antibiotikų, kol nepaskiria gydytojas?
„Atsparumas antimikrobiniams vaistams yra plačiai paplitęs ir kelia grėsmę šiuolaikinės medicinos ateičiai“, – sakė laikinai PSO atsparumo antimikrobiniams vaistams padaliniui vadovaujantis Jeanas-Pierre'as Nyemazi.
„Kitaip nei COVID-19, kuri buvo labai pastebima, vaistams atsparios infekcijos jau daugelį metų nusineša žmonių gyvybes, o mes tam neskiriame pakankamai dėmesio ir neskambiname pavojaus varpais taip, kaip turėtume“, – sakė J. P. Nyemazi.
Susiję straipsniai
PSO duomenimis, vien 2021 m. atsparumas antimikrobiniams vaistams tiesiogiai lėmė daugiau kaip 1 mln. mirčių ir buvo susijęs su dar maždaug 4,7 mln. mirčių.
Šiemet PSO 183 šalyse atliktas tyrimas parodė, kad beveik devynios iš dešimties valstybių turi nacionalinius kovos su atsparumu antimikrobiniams vaistams veiksmų planus. 2017 m. tokius planus turėjo tik maždaug keturios iš dešimties šalių.
Tačiau tik 42 šalys – mažiau nei kas penkta – nurodė turinčios finansuojamus, įgyvendinamus ir stebimus veiksmų planus, sakė PSO atsparumo antimikrobiniams vaistams specialistė Pravasha Prakash.
„Šalys daro pažangą visose srityse, tačiau norint pasiekti 2030 m. tikslus, ją būtina paspartinti“, – pridūrė ji.
Ribotos diagnostikos galimybės
Viena pagrindinių problemų tebėra ribotos diagnostikos galimybės. Tik 36 proc. šalių turi nacionalines etalonines laboratorijas, galinčias tirti visų PSO stebimų bakterijų ir grybelių atsparumą vaistams. Tai gerokai mažiau nei tikslinis 80 proc. rodiklis, kurį numatyta pasiekti iki 2030 m.
„Neatlikę tyrimų, gydytojai turi gydyti pacientus nežinodami infekcijos sukėlėjo ir to, kuris antibiotikas bus veiksmingas“, – sakė PSO atsparumo antimikrobiniams vaistams stebėsenos vadovė Sylvia Bertagnolo.
Naujausi pasaulinės stebėsenos duomenys rodo, kad 2023 m. kas šešta laboratoriniais tyrimais patvirtinta bakterinė infekcija, apie kurią pranešta PSO, buvo atspari jai gydyti naudojamiems antibiotikams.
Todėl PSO paskelbė apie dvi naujas priemones, skirtas padėti šalims stiprinti diagnostikos pajėgumus.
Pirmojoje nustatoma, kokie tyrimai turėtų būti prieinami kiekviename sveikatos priežiūros sistemos lygmenyje – nuo pirminės sveikatos priežiūros centrų iki specializuotų ligoninių.
Antrojoje pateikiamos 73 laboratorinės procedūros, apimančios mėginių paėmimą, ligų sukėlėjų nustatymą ir jautrumo antibiotikams tyrimus.
PSO vertinimu, iki 2050 m. atsparumas antimikrobiniams vaistams gali lemti apie 39 mln. mirčių.
Organizacija pabrėžė būtinybę gerinti esamų antibiotikų vartojimą, nes nauji gydymo būdai kuriami lėčiau nei didėja atsparumas vaistams.
PSO pridūrė, kad pagrindinės kovos su šia problema priemonės yra infekcijų prevencija, skiepijimas, geresnių vandens tiekimo ir sanitarinių sąlygų užtikrinimas bei tinkamas antimikrobinių vaistų vartojimas.




