Kasmet Europos Sąjungoje (ES) nuo antibiotikams ir kitoms antimikrobinėms medžiagoms atsparių mikroorganizmų sukeltų infekcijų miršta daugiau kaip 35 tūkst. žmonių. Tai prilygsta bendram mirčių nuo gripo, tuberkuliozės ir ŽIV/AIDS skaičiui.
Lapkričio 18-ąją, minint Europos supratimo apie antibiotikus dieną, ECDC paskelbė naujausius duomenis apie atsparumo antibiotikams plitimą Europoje. Jie rodo, kad nors kai kuriose srityse padaryta pažanga, ES vis dar atsilieka nuo daugumos tikslų, kuriuos numatyta įgyvendinti iki 2030 m.
„Tačiau gera žinia, kad dabar galime vertinti ne vien skaičius“, – teigė ECDC direktorė Pamela Rendi-Wagner.
„Sveikatos kodas“. Kodėl negalima gerti antibiotikų, kol nepaskiria gydytojas?
Pasak jos, naujos technologijos leidžia geriau suprasti, kaip plinta atsparios bakterijos ir kokiais būdais jos tampa atsparesnės antibiotikams.
„Tokios naujovės kaip spartesnė genominė stebėsena leidžia tiksliau ir greičiau įvertinti, kaip plinta atsparios bakterijos ir kaip jos išvengia antibiotikų poveikio. Tai reiškia, kad galime anksčiau imtis priemonių infekcijų plitimui sustabdyti, parinkti veiksmingesnį gydymą ir nustatyti, kur naujų antibiotikų reikia labiausiai“, – aiškino P. Rendi-Wagner.
Susiję straipsniai
Vienos bakterijos sukeltų infekcijų padaugėjo 72 proc.
ECDC duomenimis, atsparių bakterijų sukeltų infekcijų daugėja, tačiau kai kurie sukėlėjai kelia ypač didelį susirūpinimą.
Viena tokių bakterijų – Klebsiella pneumoniae, atspari karbapenemams. Tai antibiotikų grupė, paprastai naudojama sunkioms infekcijoms gydyti, kai kiti vaistai gali būti neveiksmingi.
Šios bakterijos sukeltų kraujotakos infekcijų nuo 2019 metų Europoje padaugėjo net 72 proc.
Tokios infekcijos gali sukelti sunkias komplikacijas ir yra susijusios su didele mirties rizika.
ECDC pabrėžia, kad didžiausią grėsmę kelia bakterijos, kurios lengvai plinta gydymo įstaigose, sukelia sunkias infekcijas ir tampa atsparios beveik visiems turimiems antibiotikams.
Nerimą kelia ir kitos bakterijos. Trečiosios kartos cefalosporinams atsparių Escherichia coli (E. coli) sukeltų kraujotakos infekcijų nuo 2019 metų padaugėjo 16,4 proc., nors ES siekia iki 2030 metų jų sumažinti 10 proc.
Be to, vis dažniau pranešama apie karbapenemams atsparių E. coli sukeltas infekcijas. Jos nustatomos ne tik ligoninėse, bet ir už gydymo įstaigų ribų.
Lietuvoje – dar prastesnės tendencijos
ECDC paskelbti Lietuvos duomenys rodo – apie pažangą nėra kalbos. Nuo 2019 metų visi penki vertinami rodikliai pakito nepageidaujama kryptimi – antibiotikų vartojimas ir atsparių bakterijų sukeltų infekcijų dažnis augo, o pirmojo pasirinkimo antibiotikų dalis sumažėjo.
Lietuvoje antibiotikų suvartojimas per šešerius metus išaugo 17 proc., nors ES mastu sumažėjo 5 proc. Iki 2030 metų mūsų šalis yra įsipareigojusi jų vartojimą sumažinti 9 proc., palyginti su 2019 metais.
Ypatingą nerimą kelia atsparių bakterijų sukeltų kraujotakos infekcijų statistika. Karbapenemams atsparios Klebsiella pneumoniae sukeltų infekcijų dažnis Lietuvoje išaugo net 285 proc., kai visoje ES – 72 proc. Trečiosios kartos cefalosporinams atsparios E. coli sukeltų infekcijų dažnis Lietuvoje padidėjo 144 proc., o ES mastu – 16,4 proc.
Priešinga kryptimi nei ES judama ir vertinant meticilinui atsparaus auksinio stafilokoko (MRSA) sukeltas kraujotakos infekcijas. Nors ES jų dažnis nuo 2019 metų sumažėjo 19 proc., Lietuvoje išaugo 77,5 proc.
Deja, bet iki 2030 m. įgyvendinti išsikelti tikslai Lietuvoje ne artėja, bet tolsta.
Antibiotikų vartojimas mažėja per lėtai
Naujausi duomenys rodo, kad antibiotikų vartojimas Europoje po truputį mažėja, tačiau pažanga nepakankama.
2025 metais žmonėms skirtų antibiotikų suvartota 5 proc. mažiau nei 2019 metais. Vis dėlto ES yra užsibrėžusi iki 2030 metų jų vartojimą sumažinti 20 proc.
Šiek tiek pagerėjo ir pirmojo pasirinkimo antibiotikų vartojimo rodikliai.
Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) AWaRe klasifikacijos „Access“ grupei priskiriamų antibiotikų dalis padidėjo nuo 61,1 iki 62,5 proc. Iki 2030 metų siekiama, kad jie sudarytų bent 65 proc. visų suvartojamų antibiotikų.
Teigiamų pokyčių užfiksuota ir vertinant meticilinui atsparaus auksinio stafilokoko (Staphylococcus aureus, MRSA) sukeltas kraujotakos infekcijas.
Nuo 2019 metų jų sumažėjo 19 proc. Tai atitinka ES tikslą iki 2030 metų šių infekcijų skaičių sumažinti bent 15 proc.
Tačiau ECDC perspėja, kad per pastaruosius dvejus metus vėl pradėjo augti tokių infekcijų skaičius.
Dėmesys vaikams: ne kiekvienai ligai reikia antibiotikų
ECDC atkreipia dėmesį, kad net 90 proc. visų žmonių suvartojamų antibiotikų tenka ambulatoriniam gydymui – jie vartojami ne ligoninėse, o namuose ar gydantis ambulatoriškai.
Todėl 2026 metų informacinėje kampanijoje ypatingas dėmesys skiriamas vaikams, kuriems antibiotikai skiriami gana dažnai.
Šių metų kampanijos šūkis – „Rūpinkitės savo vaikais – antibiotikus vartokite atsakingai“.
ECDC primena tėvams ir globėjams, kad daugelį įprastų vaikų ligų, tokių kaip peršalimas, kosulys ar gerklės skausmas, sukelia virusai.
Tokiais atvejais antibiotikai nepadeda, nes jie neveikia virusų.
Antibiotikus reikėtų vartoti tik tada, kai juos paskiria sveikatos priežiūros specialistas ir kai toks gydymas iš tiesų būtinas.
Antibiotikaiantibiotikams atspari bakterijaPasaulio sveikatos organizacija (PSO)
Rodyti daugiau žymių







