Jelena Tulčina: „Turiu raktą į sveiką gyvenimą be antsvorio“

Gydytoja kardiologė, mitybos specialistė Jelena Tulčina džiaugiasi, kad pavasarį žmonės tampa sąmoningesni ir dėl vienų ar kitų priežasčių pradeda rūpintis sveikata. „Lieknėjimo tema visame pasaulyje yra populiari. Žmonės pavargsta per žiemą nešioti tą svorį, taip pat nori vasarą atrodyti gražiai ir jaustis puikiai“, – sako gydytoja.

J.Tulčina džiaugiasi, kad pirmoji į Baltijos šalis atvežė tyrimą, leidžiantį nustatyti asmeniui tinkamą maistą.<br>Asmeninio albumo nuotr.
J.Tulčina džiaugiasi, kad pirmoji į Baltijos šalis atvežė tyrimą, leidžiantį nustatyti asmeniui tinkamą maistą.<br>Asmeninio albumo nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

lrytas.lt

Mar 26, 2015, 10:58 AM, atnaujinta Jan 8, 2018, 6:08 AM

Deja, dauguma žmonių pasirenka greituosius būdus – įvairiausias dietas, kurių galima rasti tūkstančius variantų. „Be abejo, greitas svorio metimas yra nesveikas ir veiksmingas tik tam tikrą laiką. Vėliau žmonės grįžta prie senų valgymo įpročių ir atsiranda ta pati problema, be to, vadinamasis „jo jo“ efektas, kai priauga daugiau kilogramų“, – perspėja mitybos specialistė. Savo tikslu ji įvardija siekį išaiškinti žmonėms, kad lieknėjimas turi būti sveikas. Gydytojos ilgametė patirtis rodo, kad sveikai lieknėti reikia atsirinkus produktus, tinkančius būtent tam asmeniui. Tuomet valgant praktiškai viską organizmas valysis ir žmogus lieknės nebadaudamas ir būdamas sotus.

Moksliniai tyrimai įrodė, kad egzistuoja uždelsta ar paslėpta alergija maistui. Tam, kad išsiaiškintų, koks maistas tinkamas būtent tam asmeniui, gydytoja jį tiria paimdama 10 ml kraujo. Per vieną valandą pažiūrima, kaip baltieji kraujo kūneliai reaguoja į maistą: jei jie sveiki, vadinasi, maistas tinkamas. Jei suirę, šio produkto reikia atsisakyti. Baltieji kūneliai privalo kovoti su virusais, bakterijomis ir vėžinėmis ląstelėmis, dėl to tuo metu, kol valgome mums netinkantį maistą, imuninė sistema silpsta. Maistas nesuvirškinamas skrandyje ar plonajame žarnyne, todėl storąją žarną pasiekia nesuvirškinto maisto masė. Tuomet vyksta rūgimo bei puvimo procesai ir per kraują į mūsų organizmą patenka toksinių medžiagų. Organizmas mėgina valytis per kepenis ar inkstus, tuomet labiau apkraunami šie organai. Jeigu jie nespėja dorotis su krūviu, jį perima oda. Taip atsiranda nutukimas ir jį lydinčios ligos: cukrinis diabetas, tulžies pūslės ar inkstų akmenys, bėrimai.

Gydytoja džiaugiasi, kad pirmoji į Baltijos šalis atvežė tyrimą, leidžiantį nustatyti asmeniui tinkamą maistą. ir žmogus nebadaudamas gali lengvai atsikratyti antsvorio. „Lieknėti galima įvairiais būdais, tačiau kokia sveikatos kaina?“ – retoriškai klausia gydytoja.

Jos teigimu, pavyzdžiui, baltyminės dietos metu žmogus užrūgština kraują taip, kad atsiranda akmenys, sąnarių skausmai, migrena ir kitos ligos. J.Tulčina džiaugiasi, kad jos medicinos centre taikoma metodika, kurios laikantis toksinai išeina iš organizmo, kartu išsinešdami ir riebaliniame audinyje sukauptą vandenį, inkstai pradeda normaliai funkcionuoti ir valyti kraują, nebelieka patinimų, pabrinkimų, žmogus lieknėja, apsivalo širdies kraujagyslės, dingsta migrena, neskauda sąnarių.

„Negalima sakyti, kad antsvorio turintis žmogus yra sveikas. Jis jau nesveikas, tiesiog jo organizmas iki tam tikros ribos pakenčia tokį gyvenimą, tačiau vėliau, peržengus ribą, jis pradės sakyti žmogui, kad kažkas negerai, duodamas jam viena, antrą, trečią ligą“, – perspėja mitybos specialistė.

Šiuo metu pasaulyje gyvena 500 mln. žmonių, turinčių problemų dėl antsvorio. Iš jų – 170 mln. vaikų. Britų mokslininkų skaičiavimais, 2020 metais nutukusių vaikų bus daugiau nei 50 % ir tai bus pirmoji karta, kuri numirs anksčiau nei jų tėvai. Nutukimas kankina vis jaunesnius ir paskui save tempia kitas prabangos ligas: insultą, infarktą, diabetą. „Tai yra tragedija, apie kurią būtina šnekėti ir padėti žmonėms. Žinau, kad turiu raktą į sveiką ir laimingą gyvenimą, žmonėms telieka jį iš manęs pasiimti“, – sako J.ulčina.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.