Lengvai pritaikoma programa, aprėpianti devynias esmines sritis, padės peržengti genetinio palikimo ribas ir gyventi pakankamai ilgai, kad taptumėte nemirtingi.
Lrytas.lt pateikia Ray Kurzweilo ir Terry Grossmano knygos „Perženk ribas“ ištrauką apie žalingus įpročius.
Žalingi įpročiai
Smegenys turi vieną didelį trūkumą – polinkį naikinti save. Dabar, kai yra reikiamų priemonių imituoti smegenų veiklai kompiuteryje, daug geriau suprantama, kaip atsiranda priklausomybė.
Žinoma, kad dopaminas sukelia pasitenkinimo jausmą ir kad organizmas jo išskiria, kai pasiekiate pergalę, laimite konkursą, užmezgate nuoširdžius ir prasmingus santykius, kai kyla nauja idėja ar žavitės kitų mintimis. Žmonės, nesugebantys išreikšti savęs socialiai priimtinais būdais, dažnai ieško trumpalaikių malonumų, kurie paskatintų dopamino išsiskyrimą.
Vienas iš tokių malonumų yra azartiniai lošimai. Ypač daug dopamino išsiskiria pasiekus netikėtą pergalę, todėl azartiniai lošimai gali būti itin stiprus veiksnys.
Prisimenate lošėją iš serialo Prieblandos zona? Miręs ir patekęs į dangų jis maloniai nustemba, kai atsiduria gražuolių moterų apsuptyje. Dar labiau jį džiugina tai, kad kaskart pasukęs ruletę išlošia. Ilgainiui lengvos pergalės nustoja džiuginusios, todėl jis paprašo vyriausiojo angelo perkelti jį į „geresnę vietą“, bet angelas atsako, kad jis ir esąs „geresnėje vietoje“.
Taigi, azartiniai lošimai daugelį vilioja todėl, kad jų rezultatai yra nenuspėjami. Visi žinome, kad turime daugiau šansų pralošti, negu išlošti. Kuo mažesnė tikimybė išlošti, tuo labiau džiugina laimėjimas. Būtent dėl šios priežasties taip lengvai įsitraukiama į azartinius lošimus.
Panašiai į pražūtį gramzdina ir narkotikai. Narkomanija tebėra skaudi visuomenės rykštė, tačiau informacinės technologijos progresuoja ir atsiranda vis naujų priemonių, leidžiančių geriau suprasti, kokie genetiniai pakitimai lemia polinkį į priklausomybę.
Pavyzdžiui, jau žinoma, kad polinkis į žalingus įpročius susijęs su receptoriaus D2 geno mutacija. Žalingų įpročių gali būti įvairių – narkomanija (kokaino, heroino vartojimas), rūkymas, persivalgymas. Narkotikus žmonės vartoja, kad patirtų malonumą, tačiau dažnai jų poveikis mažėja.
Kasdien vartojant narkotikus pradeda mutuoti kiti genai, todėl dopamino išskiria vis mažiau. Prasidėjus tokiai genų mutacijai, žmogus ieško kitų narkotinių medžiagų ar veiklos sričių, kurios paskatintų dopamino išsiskyrimą.
Priklausomybę nuo narkotikų ar žalingų įpročių, kurie skatina neurotransmiterių (vienas iš jų yra dopaminas) išsiskyrimą, turinčių žmonių smegenyse palaipsniui mažėja dopamino atsargos. Tai sukelia sunkių sveikatos sutrikimų, jau nekalbant apie tai, kad demoralizuoja, pastūmėja į nusikaltimus. Ilgainiui gali sutrikti smegenų cheminių medžiagų pusiausvyra, kurios neįmanoma atkurti be gydytojo pagalbos.
Kaip rodo tyrimai, saikingas alkoholio vartojimas gali prailginti gyvenimo trukmę. Taip pat nieko baisaus, jei poilsiaudami retsykiais pažaisite azartinius žaidimus. Daugumai žmonių tai nepavojinga. Tačiau taip pat daug kam patirti malonumą tampa poreikiu. Turite žinoti, kuriai kategorijai jūs priklausote.
Jei manote, kad jūsų genuose užkoduotas polinkis į priklausomybę, negundykite savęs jokiomis pramogomis, kurios gali išvesti iš pusiausvyros ar pastūmėti į dvasinį pragarą.
Šiuo metu yra kuriami naujos kartos vaistai, kurie, tikimasi, beveik atkurs sutrikusią biocheminę pusiausvyrą, tačiau vaistai nepakeis žmogaus prigimties, todėl patariame, be vaistų nuo priklausomybės, naudotis ir netradicinėmis medicinos priemonėmis.
Deja, tikimybė, kad žmogus vėl pradės vartoti narkotikus, didžiulė, o reabilitacinis gydymas dažnai būna neveiksmingas. Kaip žinome, egzistuoja visuotinė nuomonė, kad narkomanija yra neišgydoma. Išsivadavę nuo priklausomybės, narkomanai dažnai grįžta prie senų įpročių. Viliamasi, kad galbūt naujos kartos vaistai sumažins poreikį vartoti narkotines medžiagas ir recesijos tikimybę.
