Ant šaldytuvo durelių – spyna
Kirsty kentėjo nuo Prader-Villio sindromo nuo tada, kai jai sukako vos dveji metai. Dėl jo ji ne tik visą laiką jautėsi alkana, bet turėjo ir nemažai kitų sveikatos sutrikimų. Merginos motina Julie visą laiką stengėsi stebėti dukros mitybą, bet sulaukusi dvidešimt dvejų mergina nusprendė norinti apsigyventi atskirai ir išsikraustė į globos įstaigą.
Julie nujautė nelaimę, nes likus mėnesiui iki dukros mirties prisipažino dėl jos nerimaujanti. „Ji sirgo nuo pat vaikystės. Iš pradžių bandžiau daryti viską, ką tik galėjau, kad kontroliuočiau jos mitybą, tačiau ji vis tiek sugebėdavo gauti maisto.
Kol Kirsty dar gyveno namuose, ant šaldytuvo durelių turėjome spyną, todėl ji negalėjo taip lengvai gauti maisto. Tačiau suaugusi ji nusprendė, jog nori gyventi atskirai ir aš negalėjau jos sustabdyti. Žinoma, norėjau, kad ji pasiliktų namie, bet ji manęs neklausė. Norėjau, kad ji būtų laiminga. Tikėjausi, kad globos įstaigoje ji bus saugi“, – pasakojo Julie.
Leido valgyti, ką norėjo
Tačiau realybė buvo kitokia. Globos įstaigoje Kirsty tik dar labiau priaugo svorio. Nors kasdien nuo ryto iki 10 valandos vakaro merginą turėjo prižiūrėti įstaigos darbuotojai, neretai ji buvo paliekama viena. Tiesa, ant jos šaldytuvo buvo uždėta spyna ir jei mergina ją bandė nutraukti, kaip mat suskambėdavo signalizacija.
Tačiau po kurio laiko spyna buvo nuimta. „Kalbėjau su dukra kiekvieną dieną, porą kartų per savaitę ją lankydavau. Vis dažniau pastebėdavau, kad įstaigos darbuotojai nebūna su ja. Kai Kirsty paprašė nuimti spyną nuo šaldytuvo, jie taip ir padarė, net nepasitarę su manimi“, – apmaudo neslėpė motina.
Maža to, moteris pripažįsta, kad jos dukrai buvo perkama tai, ko ji panorėdavo. Todėl Kirsty nuolat prašydavo globos įstaigos darbuotojų nupirkti jai saldumynų, kuriuos vartoti jai buvo griežtai draudžiama ne tik dėl turimo sindromo, bet ir dėl diabeto, kuriuo sirgo.
„Kai ji gyveno su manimi, stengiausi ją maitinti sveikai, tačiau jai išsikrausčius visos mano pastangos nuėjo veltui. Cukraus kiekis Kirsty kraujyje siaubingai didėjo“, – pasakojo moteris.
Tuo tarpu globos įstaigos darbuotojai nusprendė, kad Kirsty, nepaisant savo blogėjančios sveikatos, pati gali priimti sprendimus, kaip jai maitintis. Jos motina kreipėsi netgi į Staffordshiro teismą, sakydama, kad ji nerimauja dėl savo dukros priežiūros įstaigoje, tačiau gavo atsakymą, esą ji pati merginą pasmerkė mirti, kai leido apsigyventi atskirai.
Kirsty mirė praleidusi globos įstaigoje devynis mėnesius. Neatlaikė jos širdis.
Nusprendė padėti kitiems
Dabar Julie tikina – jei galėtų atsukti laiką atgal, niekada nebūtų leidusi savo dukrai išsikraustyti iš jos namų. „Kalbėjau su ją tądien, ji jautėsi gerai, buvo puikios nuotaikos, o vėliau sužinojau, kad mirė. Šis įvykis mane sukrėtė“, – sakė Julie.
Po dukros mirties ji metė darbą ir nusprendė padėti kitiems, nelaimės ištiktiems žmonėms, todėl tapo savanore labdaros įstaigoje, kuri padeda turintiems specialių poreikių.
