Pasirodo taip, nors tokie įvykiai itin reti. Kai žmogus išsigąsta jo organizmas išskiria daugiau adrenalino, kuris priverčia stipriau plakti širdį, žmogus kelioms akimirkoms tampa stipresnis nei įprastai. Tai susiję su apsaugine organizmo funkcija.
Deja, kaip tikina JAV neurologas Martinas A. Samuelsas, tokia organizmo funkcija labai praversdavo praeityje – ginantis nuo priešų, o moderniame pasaulyje ji gali neigiamai atsiliepti žmogaus nervų sistemai.
Ilgas adrenalino poveikis gali pakenkti sveikatai. Jis paveikia širdies raumenis, kurie priversti stipriau dirbti ir negauna poilsio. Kai širdies raumenys yra perkrauti, pasekmės gali būti nesuderinamos su gyvybe. Gali prasidėti širdies skilvelių virpėjimas, kurį Amerikos kardiologų asociacija vadina labai rimtu širdies ritmo sutrikimu.
Širdis gali būti nebepajėgi varinėti kraują po kūną ir tiesiog sustoti, o tai reiškia tik vieną – mirtį. Nustatyta, kad baimė gali net tris kartus padidinti skilvelių virpėjimo atsiradimą.
Tiesa, Martinas A. Samuelsas tikina, kad mirti galima ne tik iš baimės. Jis prisimena vieną istoriją, kuomet jaunas vyras ilgą laiką žaidęs golfą, kartą atliko neįtikėtiną smūgį ir iš toli pataikė į duobutę. Jis pajuokavo, kad iš laimės galėtų numirti ir netrukus taip atsitiko.
Visgi mirti iš baimės ar laimės tikimybė yra didesnė jei žmogus jau turi kokią nors širdies ligą. Ilgą laiką jie gali to net nežinoti, bet stipraus išgąsčio atveju ji pasireikš. Visgi neurologas perspėja, kad mirti iš baimės gali ir sveiki žmonės.
