Kiek anksčiau praūžė „mada“ teigti, kad gražios ir lieknos yra tos, kurios turi tarpą tarp šlaunų. Tiek vienas, tiek kitas „iššūkis“ sukėlė nemalonių pasekmių – lengviau paveikiamos merginos ėmė laikytis dietų, tai paveikė jų pasitikėjimą savimi. Vis dėlto, nei vienas, nei kitas nebuvo toks pavojingas kaip šis „žaidimas“ šiuo metu plintantis Ispanijoje.
Sekso ruletė, panašu, yra naujausia mada Ispanijoje, susilaukianti vis daugiau susidomėjusių. Daugiausia šių įvykių organizuojama Barselonoje. Juose dalyvauja grupė žmonių, kurie vėliau užsiima orgija. Tačiau ji yra neįprasta – bent vienas iš dalyvių turi sirgti ŽIV ir apie tai neįspėti kitų.
Pavadinta rusiškos ruletės pavyzdžiu, sekso ruletė yra skirta tiems, kurie ieško naujų potyrių, išgyvenimų, pavojaus prieskonio savo intymiame gyvenime. Deja, kaip matyt ir įsivaizdavote, dalyvavimas šiame vakarėlyje turi siaubingų pasekmių dalyvių sveikatai.
Airijos „Independent“ teigimu, Barselonos klinikinė ligoninė šiuo metu gydo apie 4,500 pacientų, sergančių ŽIV ir sulaukia iki 100 susirūpinusių asmenų vizitų per dieną. Psichoseksologės Keitės Morley manymu, dėl visko kaltas adrenalinas.
„Paprastai panašaus pobūdžio vakarėlių dalyviai mano, kad kuo didesnį pavojų jaus, tuo didesnis bus malonumas. Jų tikslas – orgazmas, kurio metu kraujyje būtų adrenalino, nes mano taip patiriantys savotišką euforiją.
Deja, ši maloni būsena yra laikina, tuo tarpu ŽIV – visą gyvenimą jus lydinti liga, kurią gydyti yra būtina. Be to, tai ne vienintelė lytiškai plintanti infekcija, kuria galima užsikrėsti ar užkrėsti kitą“, – teigė specialistė.
Galbūt nustebsite, tačiau panašaus pobūdžio renginiai vyksta jau ne vienerius metus. Skirtumas – anksčiau tai vyko slapčiau, ne orgijos metu. Žmonės susipažindavo interneto svetainėse, kur norintis apsikrėsti ieškojo ŽIV paciento, o šis – to, kuris norėtų apsikrėsti. Skirtumas tarp tokio pobūdžio ligos plitimo ir sekso ruletės – pirmuoju atveju, ŽIV infekuotas asmuo neslepia savo ligos. Jis atvirai teigia sergantis ir yra žinomas „dovanos teikėjo“ (angl. gift giver) pavadinimu. Tas, kuris ją gauna – „gavėju“.
Pirmą kartą apie panašią veiklą buvo užsiminta prancūzų autoriaus Cyrlio Collard knygoje (ir vėliau filme) „Laukinės naktys“. 1989 metais išleistame kūrinyje yra pasakojama apie jauną vaikiną, kuris mylisi nesisaugodamas ir apie savo ligą kitam asmeniui praneša tik po akto.
Matyt, nereikia sakyti, kad pasaulis, kuriame gyvename, sparčiai ritasi žemyn.
