Visgi, tam, kad tai būtų įmanoma reikia dviejų vaisingų, lytiškai subrendusių bei sutinkančių asmenų, rašė iflscience.com.
Tokia pati situacija matyti ir gyvūnų pasaulyje, kuriame nors ir yra aseksualaus (kai nereikia priešingos lyties partnerio) dauginimosi atvejų, dauguma rūšių vis tiek tai daro lytiniu būdu. Pasirodo, mokslininkai pagaliau išsiaiškino, kodėl.
Lytiškai besidauginančių organizmų palikuonys yra atsparesni įvairioms ligoms nei tie, kurių tėvai klonuojasi. Taip yra didinamas jaunesnės kartos atsparumas įvairiems mikroorganizmams, kuriems palikuonių tėvai tokio imuniteto neturėjo.
Priešingai nei lytiniu būdu besidauginantys organizmai, tų, kurie dauginasi klonavimo būdu populiacijos yra sudarytos tik iš moteriškos lyties organizmų, kurių visi yra pajėgūs daugintis. Tai atrodytų patogiau nei tinkamos partnerio paieškos, pastojimas, atžalos išnešiojimas.
Matydami šiuos skirtumus mokslininkai nutarė ištirti, kodėl tiek daug gyvų organizmų pasuko šiuo mažiau „patogiu“,keliu. Tam, kad išsiaiškintų, kas vyksta klonuotose bei lytiniu būdu užmegztose gyvybėse, jie ištyrė šakotaūsius (nedidelius vėžiagyvius), kurie yra pajėgūs daugintis abiem būdais.
Tyrėjų komanda surinko tiek klonuotus, tiek lytiniu būdu pradėtus jauniklius ir apkrėtė juos parazitais, kuriais sirgo jų tėvai. Paaiškėjo, kad lytiniu būdu padauginti šakotaūsiai buvo du kartus atsparesni infekcijai nei tie, kurie buvo klonuoti.
Priežastis paprasta – taip yra todėl, kad klonuoti jaunikliai buvo genetiškai identiški savo tėvams, o tai reiškia, kad parazitai, kurie yra pajėgūs apkrėsti senesnę kartą, yra lygiai tiek pat pavojingi ir jaunesniajai bei visoms, kurios bus susilauktos tokiu pačiu būdu, kartoms.
Vis dėlto, lytinis dauginimasis leidžia genų maišymąsi, kuris lemia įvairias genų variacijas. Tai ateities kartas padaro atsparias virusams, kurie galėjo būti pražūtingi jų tėvams.
