Pranešama, kad Teksase gyvenančiam Brianui Herndonui, 51 m., gripas buvo diagnozuotas dar sausio mėnesį. Praėjus vos parai po diagnozės vyras atsidūrė Intensyvios terapijos skyriuje, dėl ligos jam teko amputuoti pėdas.
Buvo nustatyta, kad sunegalavęs vyras, kurio temperatūra tuo metu siekė net 40,38 laipsnius, taip pat sirgo plaučių uždegimu. Netrukus jis patyrė septinį šoką.
Septinis šokas yra infekcijos komplikacija, kurios metu toksinai gali sukelti viso organizmo uždegiminę reakciją. Ši komplikacija dažniausiai pasireiškia senyvo amžiaus žmonėms arba tiems, kurių imuninė sistema nusilpusi.
„Vieną minutę galvoji, kad tau tik gripas, o kitą tau diagnozuoja sepsį“, – greitą įvykių eigą stebėjosi Brianas.
Septinis šokas vyro galūnėse sukėlė kraujo krešulių susidarymą, kurie užkimšo kraujagysles. Deja, laiku deguonies negavę audiniai pradėjo mirti, todėl abi pėdas teko amputuoti šiek tiek aukščiau nei čiurna.
Tačiau tai dar nepabaiga. Pasak vyro šeimos, Brianas dar greičiausiai neteks ir pirštų. Šiandien vyras vis dar gydosi ligoninėje.
Gripas – ne juokai
Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, kurios metu būtina medikų priežiūra. Skirtingai nuo kitų kvėpavimo takų infekcijų, gripas sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų.
Tai viena dažniausiai epidemijomis pasireiškiančių ligų. Kasmet gripu suserga 5-10 proc. gyventojų. Lietuvoje, sergamumo gripu padidėjimas stebimas rudens – žiemos sezonu. Šiuo metu daugelyje miestų yra paskelbta epidemija.
Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.
Geriausia prevencija išlieka skiepai
Skiepai yra pati efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų.
Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui.
Pasiskiepyti nuo gripo Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) rekomenduoja daugumai žmonių, o ypač šiems rizikos grupių asmenims:
65 m. ir vyresniems asmenims;
nėščiosioms;
asmenims, gyvenantiems socialinės globos ir slaugos įstaigose;
asmenims, sergantiems lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais;
sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojams.
Gripo virusui būdinga dažna antigeninė kaita (genetinės mutacijos), kas lemia gripo viruso savybių kaitą. Todėl PSO nuolat seka gripo virusų kaitą ir kiekvienais metais prognozuoja labiausiai paplitusias viruso padermes bei rekomenduoja būsimojo sezono vakcinos antigeninę sudėtį šiaurės ir pietų pusrutuliui.
Be to, žiemos metu žmonės labai daug laiko praleidžia uždarose patalpose, kur yra puikios sąlygos plisti gripo virusui.
Dėl to rekomenduojama:
• Dažnai plauti rankas;
• Vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis;
• Vengti masinio žmonių susibūrimo vietų;
• Kosint ir čiaudint prisidengti burną;
• Neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos;
• Gerai vėdinti patalpas;
• Susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.