Atšokusi tinklainė gali tapti aklumo priežastimi. Kad žmogus visiškai neprarastų regėjimo, labai svarbu žinoti ligos simptomus ir nedelsiant kreiptis į gydytojus.

VUL Santaros klinikų Akių ligų centro gydytoja oftalmologė Jurgita Kolesnikovė pabrėžia, kad norint tinkamai suprasti tinklainės atšokos priežastis, reikia prisiminti bazines žinias apie akies sandarą. Akies obuolį sudaro kapsulė iš 3 dangalų (vienas jų – tinklainė) ir akies branduolys. Pastarajame yra akies kamera, lęšiukas ir stiklakūnis, kuris užpildo pagrindinį akies obuolio tūrį.

„Jei išsireikšti paprastai, tinklainė yra tarsi plona plėvelė, turinti šviesai jautrias ląsteles. Jos yra vadinamos fotoreceptoriais, kurių funkcija yra sugerti visą informaciją ir nerviniais impulsais perduoti į galvos smegenis. Taip yra suformuojamas vaizdas, kurį žmogus mato.

Ganėtinai aišku, kad jei turime vientisą akies obuolio struktūrą, gauname ir vientisą vaizdą, kurį prarandame, kai susiformuoja tinklainės atšoka“, – aiškino J.Kolesnikovė.

[[ge:lrytas:lrytas:35907780]]

Pasak jos, pagrindinė tinklainės atšokos priežastis – tinklainės plyšimas. Gydytojai oftalmologai tai vadina ekstrine būkle, t.y. tokia, kuri reikalauja skubios pagalbos. Tiesa, ne visais atvejais dėl plyšimo išsivysto tinklainės atšoka, bet pajutus simptomus delsti negalima.

Medikė pasakojo, kad įvykus tinklainės atšokai, nutrūksta fotoreceptorių aprūpinimas maistinėmis medžiagomis. „Jeigu tinklainės vientisumas nėra atkuriamas, tie fotoreceptoriai žūsta ir netenkame regėjimo“, – įspėjo J.Kolesnikovė.

[[ge:lrytas:lrytas:35043395]][[ge:lrytas:lrytas:35257421]][[ge:lrytas:lrytas:35991382]][[ge:lrytas:lrytas:36091240]]

Ant akių užslenka užuolaida

Dažniausias tinklainės plyšimo simptomas – vadinamasis „žaibavimas“ akyse.

„Neretai pacientai kreipiasi dėl įvairaus mirguliavo, šviesos blyksnių akyse, kurių priežastis gali būti ir kitos, nebūtinai tai yra tinklainės atšoka arba tinklainės plyšimas.

Tačiau, kai tai įvyksta dėl tinklainės plyšimo, tuos žaibavimus pacientai apibūdina labai aiškiai.

Žaibavimai prasideda vienoje akyje, dažniau atsiranda prieblandoje. Dažniausiai jie tai apibūdina kaip šviesos blyksnį iš temporalinės, kitaip sakant, smilkininės pusės“, – pasakojo J.Kolesnikovė.

Ji tęsė, kad išsivysčius tinklainės atšokai pacientai netenka dalies regėjimo lauko. Vieni tai apibūdina kaip tamsų foną regėjimo lauke, kiti lygina su užslinkusia užuolaida.

„Jei tinklainės atšoka plečiasi, tokiu atveju netenkame ir centrinio regėjimo“, – akcentavo gydytoja oftalmologė.

„Žaibavimas“ akyse atsiranda dėl stiklakūnio atsidalijimo. J.Kolesnikovė paaiškino, kad tai yra natūralus procesas – stiklakūnis tempiasi nuo tinklainės ir sudirgina fotoreceptorius.

Kada kreiptis į gydytoją?

Gydytoja pastebėjo, kad kartu su „žaibavimu“ pacientai kartais skundžiasi, jog regėjimo lauke plaukioja viena didelė drumstis. Medikai išgirsta įvairių pacientų apibūdinimų. Vieni tai vadina musele, kiti – dėmele.

„O jeigu pacientai skundžiasi regėjimo lauke pabirusiomis drumstimis. Tai galima apibūdinti kaip daug aguonų taškelių, kiti lygina su užskridusiu bičių spiečiumi.

Tada galime įtarti kraujavimą į akies obuolio vidų. Tokiais atvejais paprastai randame tinklainės plyšį su arba be tinklainės atšokos“, – kalbėjo J.Kolesnikovė.

[[ge:lrytas:lrytas:36147049]]

Pasak jos, pajutę šiuos simptomus, žmonės turėtų kuo skubiau kreiptis į akių gydytoją. Pirmiausia reikėtų apsilankyti pas poliklinikoje dirbantį gydytoją oftalmologą.

Konsultacijos metu jis patikrins regėjimo aštrumą, pamatuos akispūdį ir atliks akies dugno apžiūrą. Pacientams pravartu žinoti, kad bus naudojami vyzdžius plečiantys lašai, kurie laikinai sutrikdo regėjimą.

Jeigu per keletą dienų nepavyksta patekti pas poliklinikos gydytoją, vertėtų kreiptis į ligoninės priėmimo skyrių.

„Tačiau jei simptomai pasireiškė vakare, nakties metu, tikrai nereikia tą pačią minutę skubėti į ligoninę“, – sakė gydytoja ir pridūrė, kad naktimis niekas tokių operacijų neatlieka. Net jei bus tinklainės plyšimas, pacientui vis tiek reikės atvykti kitą dieną.

Išvardijo rizikos veiksnius

Dėl tinklainės plyšimo pasireiškęs „žaibavimas“ akyse gali tęstis nuo kelių dienų iki kelių savaičių.

Tinklainės atšoka dažniausiai pasitaiko 50–70 metų amžiaus žmonėms.

Ši būklė taip pat būdingesnė asmenims, kurie turi aukšto laipsnio trumparegystę.

Įtakos turi ir genetika. Į didesnės rizikos zoną žmonės patenka, jei tinklainės atšoka buvo kuriam iš jų giminaičių.

Bėda po vieną nevaikšto. Jei tinklainės atšoka buvo vienoje akyje, didesnė tikimybė, kad ji išsivystys ir kitoje.

„Dar paminėsiu traumas ir intraokulines operacijas. Dėl jų taip pat yra didesnė rizika išsivystyti tinklainės atšokoms“, – įspėjo J.Kolesnikovė.

Pasak jos, kartais žmonės akį susižaloja iššovę šampano kamštį. O didesne akių traumų rizika pasižymi kontaktinės sporto šakos.

[[ge:lrytas:lrytas:36147018]]

Pavėlavus – gydymas neveiksmingas

Kai atsiranda tinklainės plyšimas, vienas iš variantų – lazerinis gydymas. Procedūra atliekama specialiame oftalmologo kabinete. Pasak gydytojos, tai nėra baisi patirtis, nes taikoma vietinė nejautra.

Vienas iš naudojamų instrumentų – plyšinė lempa. Taip vadinamas mikroskopas su šviesos šaltiniu, kuriame integruotas lazeris.

„Lazerio spinduliais suformuojame tarsi randus aplink tinklainės plyšimą. Tuomet suskystėjęs stiklakūnis nebegali plisti tolyn, todėl neatkelia tinklainės. Iš principo, izoliuojame plyšimą ir taip prevenciškai apsaugome nuo tinklainės atšokos“, paaiškino J.Kolesnikovė.

Kai jau išsivysto tinklainės atšoka, tenka parinkti sudėtingus chirurginius metodus.

Jei žmogus stipriai pradelsia, tinklainės atšoka yra kelių mėnesių ar net metų senumo, chirurginis gydymas gali nebūti veiksmingas.

„Pajutus tinklainės atšokos simptomus nereikėtų laukti kelių savaičių, mėnesių, tikintis, kad simptomai praeis. Į gydytoją oftalmologą reikia kreiptis anksčiau“, – akcentavo J.Kolesnikovė.

Akyse žaibuoja arba mirga vaizdas? Gydytoja įspėja – negalima delsti