Dažnai presbiopija prasideda 35–40 metų amžiaus žmonėms, bet pasitaiko ir vyresniame amžiuje, jau įkopus į šeštą dešimtį. Todėl liaudyje presbiopija dar vadinama „senatvine“ toliaregyste.
„Kiekvieno žmogaus organizmas yra skirtingas ir tie biologiniai pokyčiai vienus paliečia anksčiau, kitus – vėliau. Priklauso nuo mūsų genetikos ir gyvenimo būdo“, – pasakojo V. R. Ružas, kovo pradžioje skaitęs pranešimą naujienų portalo Lrytas surengtame didžiausiame Lietuvoje švietimo forume „Švietimo kodas“.
Tam, kad būtų galima suprasti, kas yra presbiopija, reikia prisiminti akie sandarą. Tinklainė paverčia šviesos signalus nerviniais impulsais ir perduoda juos į smegenis.
Susiję straipsniai
Gyslainė aprūpina tinklainę maistinėmis medžiagomis bei sugeria perteklinę šviesą. Lęšis keičia savo formą, kad sufokusuotų vaizdą į tinklainę skirtingais atstumais. Rainelė reguliuoja į akį patenkančios šviesos kiekį keisdama vyzdžio dydį.
Pasak V. R. Ružo, akies veikimo principus nesunku suprasti.
„Mūsų akis yra optinis nervinis aparatas, kuris renka signalus ir perduoda juos į smegenis. O smegenys veikia kaip kompiuterio procesorius. Jos visus tuos signalus priima ir sukuria bendrą vaizdą. Jeigu sakome, kad reikia prisipratinti prie naujų akinių, tai galbūt ne akiniai yra kalti, bet mums reikia šiek tiek daugiau laiko, kad mūsų smegenys prie jų priprastų, galėtų tinkamai pritaikyti vaizdą“, – aiškino V. R. Ružas.
Kai lęšiukas praranda elastingumą, sumažėja akie galimybės keisti jo formą.
„Kai mes norime perskaityti tekstą telefone, knygoje, kompiuteryje, kuris yra, sakykime, per 40 centimetrų, mums liejasi vaizdas. Vadinasi, prasideda presbiopija“, – sakė V. R. Ružas.
Natūralus ir neišvengiamas procesas
Nėra taip, kad žmogus vieną rytą tiesiog nubunda su presbiopija. Esame linkę prisitaikyti, todėl pokyčių kurį laiką nepastebime, bet pamažu ryškėja poreikis skaitant tekstą laikyti jį vis toliau nuo savęs.
Kai ištiestos rankos atstumo nebeužtenka, neįmanoma išsiversti be skaitymo akinių.
„Kol ištiestos rankos užtenka, žmonės privengia kreiptis į optikos saloną. Sako, aš dar jaunas, man skaitymo akinių nereikia“, – pastebėjo V. R. Ružas.
Jis tęsė, kad neįmanoma užkirsti kelio presbiopijai, nėra jokių operacijų, kurios padėtų išvengti šio sutrikimo. Ir akių pratimai, nors apsaugos nuo nuovargio, bet nuo presbiopijos tikrai nepadės. Tai yra natūralus ir neišvengiamas senėjimo procesas.
„Turime rūpintis savo akimis, palaikyti darbo higieną, dirbant su kompiuteriu daryti pertraukėles – pasivaikščioti, su kolegomis paplepėti prie kavos“, – patarė V. R. Ružas.
Derėtų nepamiršti ir elementarios profilaktikos. Net ir nesant jokių nusiskundimų, patartina kartą per metus apsilankyti pas akių gydytoją.
„Akis – labai sudėtingas organas. Bet gydytojas, panaudojęs technologiškai pažangią įrangą, gali pamatyti įvairias akies patologijas, kurios gali atsirasti dėl pačių įvairiausių priežaščių. . Turiu omenyje ne presbiopiją, bet kitas patologijas, susijusias su akių ligomis“, – paaiškino V. R. Ružas ir pridūrė, kad tokios patikros padeda laiku suteikti pagalbą ir išvengti akių ligų.
Nepatogumai dėl skaitymo akinių
Pasak „Švietimo kodo“ pranešėjo, prasidėjus presbiopijai, pats geriausias sprendimas – akiniai. Jie būna skaitymo, progresiniai, kabinetiniai ir prieš presbiopiniai. Kurie geriausi? Priklauso nuo individualios situacijos.
Prieš presbiopiniai akinių lęšiai naudojami dirbant prie kompiuterio. V. R. Ružas pateikė vienos 38-erių metų amžiaus moters pavyzdį, kuri darbe pildydama „Excel“ lenteles pastebėjo, kad dienos pabaigoje smulkus tekstas ekrane ima lietis, nors įprastai ji mato puikiai.
„Prieš presbiopiniai akinių lęšiai turi šiokį tokį pastiprinimą ir žmogui yra daug patogiau matyti tekstą, dienos pabaigoje nebėra to liejimosi efekto, kuris atsiranda be akinių. Po darbo tuos akinius pasidedate į stalčių, sėdate į automobilį ir važiuojate namo. Kitose situacijose puikiai galite išsiversti be akinių, nes matote puikiai“, – dėstė V. R. Ružas.
Jis tęsė, kad presbiopijai progresuojant gali prireikti skaitymo akinių. Pasak eksperto, toks sprendimas – mažiausiai patogus.
„Įsivaizduokite, jūs gerai matote į tolį, bet nematote, kas yra arti. Jūs užsidedate skaitymo akinius ir kas nutinka? Arti jūs matote gerai, bet nebematote į tolį.
Todėl žmonės, kurie naudoja skaitymo akinius, sėdi prie kompiuterio, skaito knygą, ir kai kažkas ateina, nusileidžia akinius ant nosies galiuko ir žiūri per akinių viršų. Gaunasi tai, ką žmonės vadina „močiutės efektu“. Šiuolaikinis žmogus to nenori, jam nereikia, kad aplinkiniai identifikuotų, kad jis nešioja skaitymo akinius“, – pastebėjo V. R. Ružas.
Tuomet, pasak jo, praverčia pagerinti skaitymo akiniai, su kuriais žmogus gerai mato iki 1–2 metrų atstumu. Todėl aplinkiniai nepastebi, kad žmogus nešioja skaitymo akinius.
„Jie veikia labai paprastai. Tie akiniai yra padalinti į dvi dalis. Apačioje yra skaitymo dioptrijos, o viršuje – degresija, kuri mažina skaitymo dioptrijas ir todėl jūs galite matyti šiek tiek toliau. Bet išoriškai to akinių padalinimo tikrai nesimato, nes tai yra naujoviškas sprendimas“, – patikino V. R. Ružas.
Kam reikalingos lęšių dangos?
Progresiniai akinių lęšiai – sprendimas, kai žmogus su tais pačiais akiniai nori matyti visur, galėti ir skaityti, ir vairuoti automobilį.
Veikia 3 in 1 principas. Tai yra ir skaitymo, ir vidutinio matymo, ir tolio akiniai. „Reiškia, su vienais akiniais jūs matote visus atstumus“, – paaiškino V. R. Ružas.
Būna ir papildomų funkcijų. Saulėtą dieną išėjus į lauką tie patys akiniai gali patamsėti pasirinkta spalva – tapti akiniais nuo saulės.
„Tai yra absoliučiai populiariausias sprendimas, turintiems presbiopiją. Progresinių akinių parduodami kiekiai – milžiniški. Jeigu kažkas iš kolegų jums yra sakęs, kad tai yra nesąmonė, pasiginčyčiau, nes tai yra labai geras ir patogus sprendimo būdas“, – patikino V. R. Ružas.
O štai kabinetinių akinių prireikia, kai presbiopija pažengia toli, o geras matymas artimu ir vidutiniu atstumu jums yra kritiškai svarbus darbe patalpose.
Pasak pranešėjo, išsirinkus akinius, svarbu atkreipti dėmesį ir į lęšių dangas ir patarė joms netaupyti.
„Galbūt nustebinsiu, bet nebėra stiklinių akinių lęšių. Jie gaminami, bet beveik niekas jų neužsako. Visi akinių lęšiai, kuriuos matote, yra pagaminti iš plastiko. O lęšių dangos labai svarbios – akiniai visada lengviau valysis, atstums nepageidaujamus atspindžius nuo įstrižinių šviesų, greičiau nubėga vanduo, mažiau rasoja.
Pavyzdžiui, jei su akiniais pabuvote lietuje, be dangos tie lašeliai prilimpa prie lęšio. Paskui jie nudžiūva, bet lieka nešvarumai“. Su antirefleksine danga to nebus, lašeliai nubėgs tarsi vanduo nuo žąsies, – pasakojo V. R. Ružas.
Jis pridūrė, kad kaip kurios akinių dangos padeda prislopinti mėlynąją šviesą, kurią skleidžia ekranai.
Kaip žinia, mėlynoji šviesa tonizuoja. Jos perteklius trukdo atsipalaiduoti, todėl ir gydytojai pataria vakarais privengti ekranų, nes paskui gali būti sunku užmigti.