Ar pastebėjote, kiek daug žmonių vaikšto pasibalnoję nosis akiniais? Taip yra, nes dažnėja trumparegystė (moksliškiau – miopija), jos paplitimas net pavadinamas „globalia epidemija“.

Dažnam trumparegystė prasideda vaikystėje ar paauglystėje, nes būtent tuo laikotarpiu akis dar aktyviai auga. Kai akies obuolys pailgėja labiau, negu reikia normaliai optinei pusiausvyrai, smegenims perduodamas vaizdas suprojektuojamas prieš akies tinklainę, todėl jis pasidaro neryškus.

„Hila“ akių ligų gydytoja oftalmologė Simona Stech atkreipia dėmesį, kad 2000 m. trumparegystę turėjo maždaug 22,9 proc. pasaulio gyventojų, o 2020 m. – apie 30 proc. Deja, prognozuojama, jog 2050 m. trumparegystės paplitimas išaugs iki beveik 50 proc. „Tai reiškia, kad iki 2050 m. trumparegystę gali turėti apie 5 milijardai žmonių, o didelę trumparegystę apie 1 milijardą. Trumparegystės našta toliau didėja, ypač dėl ankstyvesnės pradžios ir progresavimo vaikystėje, paauglystėje“, – Lrytas pabrėžia S. Stech.

Dalis suaugusių žmonių į trumparegystę numoja ranka, sako: „Kai labai suprastės regėjimas, pasidarysiu lazerinę operaciją.“ Tačiau gydytoja įspėja, kad toks požiūris yra ydingas ir ateityje gali turėti neigiamų pasekmių ateityje.

[[ge:lrytas:lrytas:41982324]]

„Lazerinė regos korekcija nekeičia akies ašies ilgio, ji koreguoja refrakciją tam, kad pagerintų matymą ir nereikėtų nešioti akinių ar kontaktinių lęšių, tačiau nesumažina su trumparegyste susijusių komplikacijų – ženkliai padidėjusios įvairių akių ligų rizikos“, – įspėja S. Stech.

Todėl svarbu pradėti valdyti trumparegystę kuo ankstyvesniame amžiuje ir dėti pastangas, kad būtų sulėtintas jos progresavimas. Kaip tai padaryti? Gydytoja oftalmologė patikina, kad yra mokslo patvirtintų metodų.

[[ge:lrytas:lrytas:41613004]][[ge:lrytas:lrytas:42057385]][[ge:lrytas:lrytas:41820528]]

Patarimai, kaip patausoti akis

„Vaikystėje susikerta du esminiai faktoriai: biologinis polinkis ir aplinkos veiksniai. Vaikams, kurių tėvai trumparegiai, rizika yra didesnė, bet vien genetikos nepakanka paaiškinti tokį spartų paplitimo augimą. Stipriausi modifikuojami rizikos veiksniai yra praleidžiamas lauke laikas ir intensyvus žiūrėjimo krūvis iš arti.

Kuo anksčiau trumparegystė prasideda, tuo daugiau metų ji gali progresuoti, todėl didėja tikimybė pasiekti didesnį jos laipsnį suaugus.

Trumparegystės pradžia ir progresavimas galimi ir 18–40 metų amžiuje. Suaugusiųjų trumparegystės atsiradimas dažniau siejamas su ilgu ir intensyviu darbu, studijomis ar profesine veikla, kai daug laiko praleidžiama žiūrint į artimą nuotolį“, – pasakoja S. Stech.

Akis varginti gali telefonas, planšetė, knyga ar kompiuteris. Suprantama, kad šiuolaikiniame pasaulyje nepabėgsime nuo ekranų. Todėl gydytoja pataria valdyti apkrovą akims: daryti pertraukėles ir daugiau laiko praleisti gryname ore.

„Rekomenduojama laikytis pertraukų taisyklės: kas 20 minučių bent 20 sekundžių žiūrėti į tolį, į objektą esantį daugiau ar apytiksliai 6 metrų atstumu. Taip pat didinti buvimo lauke laiką: dvi ar daugiau valandas per dieną lauke šviesiu paros metu sumažina trumparegystės atsiradimo riziką. Darbo metu ekranus vertėtų laikyti tinkamu atstumu (30–40 cm), užtikrinti gerą darbo vietos apšvietimą“, – vardija S. Stech.

4 veiksmingos strategijos

„Hila“ akių ligų gydytoja pabrėžia, kad vienas svarbiausių pastarųjų 10–15 metų oftalmologijos pokyčių yra žinia, jog trumparegystės progresavimą galima pristabdyti, tam yra tvirtų mokslinių įrodymų.

[[ge:lrytas:lrytas:42162870]]

„Tai nėra rinkodaros mitas. Specialūs akiniai, kontaktiniai lęšiai ir atropino lašai turi stiprų mokslinį pagrindą, tačiau jie nesustabdo trumparegystės, o lėtina jos progresavimą, priemonių efektyvumas gali skirtis kiekvienu individualiu atveju“, – paaiškina S. Stech.

Ji priduria, kad tarptautinės gairės rekomenduoja aktyvią trumparegystės kontrolę, o ne vien stebėjimą. Trumparegystės valdymo tikslas nėra tik pagerinti matymą, bet ir sumažinti galutinį trumparegystės laipsnį ir vėlesnių akių ligų riziką.

„Šiuo metu yra keturios pagrindinės veiksmingos strategijos: mažų koncentracijų atropino lašai, specialūs akinių lęšiai, lėtinantys trumparegystės progresavimą, specialūs kontaktiniai lęšiai (minkšti ar ortokorekciniai naktiniai), gyvenimo būdo priemonės.

Kombinuota strategija gali būti dar efektyvesnė. Ankstyva trumparegystės kontrolės pradžia leidžia sumažinti galutinį trumparegystės laipsnį ir akių komplikacijų riziką“, – sako S. Stech.

Ji tęsia, kad pastaraisiais metais atsirado kelių tipų trumparegystę lėtinančių akinių lęšių, kurių veikimo principas remiasi periferinio fokusavimo pakeitimu, siekiant lėtinti akies ašies ilgėjimą.

Didesnė akių ligų rizika

Oftalmologė akcentuoja, kad trumparegystė nėra tiesiog prievolė nešioti akinius.

„Trumparegystė siejama su padidėjusia tam tikrų akių ligų rizika visam gyvenimui. Tai viena pagrindinių priežasčių, kodėl šiandien vis daugiau kalbama ne tik apie korekciją, bet ir apie trumparegystės progresavimo kontrolę.

Trumparegystė susijusi su akies ašies ilgėjimu, kuomet tai vyksta tinklainė tampa plonesnė, didėja mechaninė įtampa, atsiranda tam tikrų akių ligų rizika“, – pasakoja S. Stech.

Gydytoja nurodo, kad trumparegiams dažnesnės šios ligos:

– Tinklainės atšoka, pvz.: esant -3 dioptrijoms (D) trumparegystės, jos rizika padidėja apie 9 kartus, daugiau nei -6 D iki 20 kartų;

– Miopinė makulopatija, kuomet su kiekviena papildoma –1 D rizika padidėja apie 67 proc.;

– Didelės trumparegystės atveju glaukomos rizika išauga iki 3 kartų;

– Trumparegiams yra du kartus didesnė kataraktos tikimybė, ji dažniau prasideda ankstyvame amžiuje.

„Kiekviena dioptrija svarbi. Didžiausia rizika egzistuoja aukšto laipsnio trumparegiams. Todėl svarbu ne tik nešioti akinius, bet ir reguliariai tikrintis bei vertinti miopijos kontrolės strategijas“, – pabrėžia S. Stech.

Operacija be pjūvio

Lazerinė regos korekcija paprastai atliekama suaugusiesiems, dažniausiai 18–45 metų amžiaus žmonėms, kai regėjimas išlieka stabilus bent 1–2 metus.

„Tinkamai atrinktiems pacientams lazerinė regos korekcija yra saugi, veiksminga ir pasitenkinimą didinanti procedūra, kuri leidžia atsisakyti akinių ar kontaktinių lęšių ir pagerinti gyvenimo kokybę“, – pastebi S. Stech.

[[ge:lrytas:lrytas:42162867]]

Maždaug 90–95 proc. pacientų po lazerinės regos korekcijos nebereikia akinių.

„Lazerinė regos korekcija šiandien yra gerai ištirta, saugi ir efektyvi, jei pacientas tinkamas kandidatas ir prieš operaciją atliekami išsamūs tyrimai.

„Hila“ medicinos ir diagnostikos centre savo praktikoje daug dėmesio skiriu moderniai TransPRK SmartSurf‘ace technologijai. Tai – vadinamoji „be prisilietimo“ lazerinė regos korekcija, kai procedūra atliekama vien lazeriu, be mechaninio kontakto su akimi, be pjūvio. Pacientams tai dažnai padeda jaustis ramiau ir sumažina procedūros baimę. Todėl neretai sakome, kad tai ne tik tiksli, bet ir psichologiškai komfortiška technologija.

Paviršinės metodikos, tokios kaip Smartsurf‘ace (TransPRK), reikalauja kantrybės gijimo laikotarpiu, tačiau ilgalaikiai jų rezultatai yra labai patikimi. Todėl dažnai jas rekomenduoju pacientams, kuriems svarbus maksimalus saugumas“, – pasakoja gydytoja oftalmologė.

„Man svarbiausia, kad žmogus jaustųsi ramus. Pacientams dažnai sakau, jog tai nėra taip baisu, kaip atrodo iš pradžių. Procedūra yra labai gerai kontroliuojama, o daugelis pacientų po jos nustemba, kad patirtis buvo gerokai ramesnė nei tikėjosi, neretai net paprastesnė nei vizitas pas odontologą“, – priduria S. Stech.

Kaip sulėtinti trumparegystę? Oftalmologė pažėrė mokslo patvirtintų metodų: „Tai nėra rinkodaros mitas“