Kas yra sausų akių sindromas?
Sausų akių sindromas išsivysto tada, kai akys negamina pakankamai ašarų arba, kai ašarų sudėtis yra pakitusi ir jos per greitai išgaruoja nuo akies paviršiaus. Dėl šių priežasčių, akys nėra tinkamai drėkinamos ir apsaugotos, tad šie pojūčiai ne tik sukelia diskomfortą, bet ir ilgainiui gali pažeisti akies paviršių.
„Dažniausi sausų akių sindromo simptomai yra akių sausumas ir dilgčiojimas, svetimkūnio pojūtis akyje, akių paraudimas ir dirginimas, laikinai apsiblausęs regėjimas ar padidėjęs jautrumas šviesai. Padidėjęs ašarojimas taip pat gali būti vienas iš sausų akių sindromo požymių, kai akys dėl per didelio sausumo išskiria per daug vandeningų ašarų“, – vardina E. Ramaškienė.
„Sveikatos kodas“. Kada sėdėjimas tampa liga?
„Eurovaistinės“ vaistininkės teigimu, vienas dažniausių veiksnių, kuris sukelia akių sindromą yra ilgas darbo laikas prie kompiuterio ar telefono ekrano, nes tuo metu žmogus rečiau mirksi. Kartais sausų akių sindromą gali sukelti ir tam tikri vaistai, pavyzdžiui, antihistamininiai vaistai ar kai kurie kraujospūdį mažinantys vaistai.
„Ši būklė gali padažnėti ir vyresniame amžiuje, nes ilgainiui silpnėja ašarų ir Meibomo liaukos, esančios vokuose. Sausų akių sindromas taip pat gali būti dažniau diagnozuojamas moterims po menopauzės – dėl mažėjančio estrogeno ir androgeno kiekio, akys gamina mažiau ašarų ir jos greičiau išgaruoja“, – prideda E. Ramaškienė.
Susiję straipsniai
Dažniausios gydymo priemonės
Lengvesniais sausų akių sindromo atvejais, akių diskomfortą veiksmingai gali sumažinti dirbtinės ašaros, miego metu – naktiniai geliai ar tepalai.
„Jei per 1–2 savaites simptomai nedingsta naudojant įprastas drėkinamąsias priemones, jaučiamas akių skausmas, regėjimo pokyčiai ar akių paraudimas nemažėja – tokiais atvejais būtina kreiptis į akių gydytoją.
Negydomas sausų akių sindromas gali sukelti ragenos pažeidimus – nuo keratito ir paviršinių erozijų iki opų bei randėjimo, kurie gali paveikti regėjimą. Ilgainiui gali išsivystyti lėtinis konjunktyvitas ir blefaritas, todėl svarbu laiku kreiptis į specialistą“, – nurodo E. Ramaškienė.
Prevencija: ką galima daryti kasdien
Sausių akių sindromo prevencijai gali padėti keletas paprastų kasdienių pratimų bei įpročiai, kuriuos galime įtraukti į savo kasdienybę. „Didžioji dalis ašarų sudaryta iš vandens, todėl dehidratacija gali sumažinti jų gamybą ir sukelti akių sausumą. Kad to išvengtume, svarbu kasdien suvartoti pakankamą kiekį vandens.
Omega-3 riebalų rūgštys padeda palaikyti sveiką Meibomo liaukų veiklą ir ašarų plėvelės riebalinį sluoksnį, todėl rekomenduojama į mitybos racioną įtraukti daugiau Omega-3 riebalų rūgščių turinčių maisto produktų, pavyzdžiui, žuvies, sėmenų aliejaus. Akių sveikatai palaikyti gali būti naudingi liuteinas, zeaksantinas, cinkas, vitaminai A ir D“, – vardina E. Ramaškienė.
Vaistininkė taip pat siūlo išbandyti „20–20–20“ taisyklę – kas 20 minučių bent 20 sekundžių pažvelgti į maždaug 6 metrų atstumu esantį objektą, tam kad akys pailsėtų.
Rekomenduojama palaikyti tinkamą oro drėgmę biuro patalpose ir namuose, vengti tiesioginio oro srauto į akis, apsauginius akinius nuo saulės dėvėti ne tik vasarą, bet ir saulėtomis dienomis žiemą. Taip pat svarbu nešiojant kontaktinius lęšius – tinkamai juos prižiūrėti, taip pat leisti akims pailsėti ir vietoj lęšių kartais naudoti akinius.