Į prevencines programas gyventojai žvelgia vis palankiau

Vis daugiau gyventojų Lietuvoje ne tik yra girdėję apie nemokamas prevencines programas sveikatos apsaugos srityje, bet ir patys jose dalyvauja. Tai parodė „Baltijos tyrimų“ atliktas tyrimas, atliktas Valstybinė ligonių kasa (VLK) užsakymu.

Apklausos rezultatai rodo, kad žmonės kasmet vis aktyviau ryžtasi dalyvauti prevencinėse programose ir pasitikrinti sveikatą.<br>123rf nuotr.
Apklausos rezultatai rodo, kad žmonės kasmet vis aktyviau ryžtasi dalyvauti prevencinėse programose ir pasitikrinti sveikatą.<br>123rf nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Julija Dagytė

Jul 31, 2015, 3:55 PM, atnaujinta Oct 22, 2017, 1:01 PM

Tyrimo metu buvo apklausta 1000 pilnamečių Lietuvos gyventojų visose šalies apskrityse. Jo rezultatai atskleidė, kad, lyginant su ankstesniais metais, auga žmonių informuotumas apie nemokamas prevencines programas. Nė vienos prevencinės programos pasakyti negalėjo maždaug kas šeštas apklausos respondentas, tuo metu prieš metus tokių buvo kas ketvirtas.

Daugiausia apklaustųjų yra girdėję apie krūties vėžio, prostatos, gimdos kaklelio vėžio prevencines programas, kurios apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Šiek tiek mažesnė dalis žmonių žino apie širdies ir kraujagyslių ligų bei storosios žarnos vėžio prevencines programas. Mažiausia dalis apklaustųjų yra girdėję apie vaikams skirtą prevencinę programą padengiant jų krūminius dantis silantinėmis medžiagomis. Ši nemokamai atliekama procedūra padeda apsaugoti vaikų dantis nuo karieso, tačiau apie ją girdėjęs tik maždaug kas ketvirtas respondentas.

Apklausos rezultatai rodo, kad žmonės kasmet vis aktyviau ryžtasi dalyvauti prevencinėse programose ir pasitikrinti sveikatą. Pavyzdžiui, šių metų kovą atliktos apklausos duomenimis 43 procentai respondentų nurodė dalyvavę bent vienoje prevencinėje programoje, o užpernai dalyvavusiųjų dalis siekė 36 procentus. Prieš trejus metus jokiose prevencinėje programoje nedalyvavę nurodė 63 procentai respondentų, o šiemet jų dalis yra 10 procentų mažesnė.

„43 proc. tyrimo dalyvių, kurių didžioji dauguma – jaunimas – teigia, kad jų tai nedomina ir neaktualu, o 22 proc., kurių gretose daugiausiai – vyresni nei 50 metų, labiausiai bijo sužinoti blogas naujienas apie savo sveikatos būklę. 12 proc. apklaustųjų sako tam neturintys laiko, iš kurių didžioji dauguma – 30–49 metų amžiaus žmonės“, – teigia bendrovės „Baltijos tyrimai“ direktoriaus pavaduotojas Romas Mačiūnas.

Daugiausia žmonių Lietuvoje nurodė norintys sužinoti apie širdies ir kraujagyslių ligų, taip pat – storosios žarnos vėžio prevencines programas. Kad šios ir kitos prevencinės programos, už kurias mokėti pacientams nereikia, yra naudingos, nurodė 9 iš 10 apklaustųjų. Beje, prevencines programas Lietuvoje moterys yra linkusios vertinti palankiau nei vyrai.

VLK Ryšių su visuomene skyriaus vedėja Lina Bušinskaitė-Šriubėnė sako, kad VLK nuolat ragina vyrus ir moteris aktyviau rūpintis savo sveikata, išsitirti nemokamai pagal prevencines programas.

„Žmonėms tai nieko nekainuoja, nes už paslaugas, kurios teikiamos pagal šias prevencines programas, sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Labai svarbu yra tai, kad dalyvaujant šiose prevencinėse programose galima anksčiau diagnozuoti klastingas ligas, kas leidžia padėti žmogui greičiau pasveikti, o medikams – skirti efektyvius gydymo būdus“, – sako L.Bušinskaitė-Šriubėnė.

Informacija apie prevencines programas tikslinių grupių atstovams yra skelbiama poliklinikose, ligoninėse, ligonių kasose. Vis dėlto apklausa rodo, kad efektyviausia informacijos priemone žmonės laiko šeimos gydytojų darbą: dauguma pacientų tikisi, kad būtent jie informuos apie galimybes nemokamai pasitikrinti sveikatą. Be to, efektyviu laikomas ir tiesioginis kreipimasis į tikslinei tyrimų grupei priskiriamą žmogų siunčiant jam laišką su informacija.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.