Šio gydytojo paslaugos apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu yra nemokamos ir teikiamos prisirašiusiems prie pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos (šeimos medicinos centro, poliklinikos) bet kokio amžiaus žmonėms. Mūsų šalyje pacientai turi teisę pasirinkti tokią gydymo įstaigą ir joje prisirašyti, taip pat gali pasirinkti ir šeimos gydytoją.
Šeimos gydytojo darbas reikalauja ypatingai aukštos kvalifikacijos, nes jam suteikiama daug galių: tirti pacientą, savarankiškai diagnozuoti ligas, skirti gydymą, išrašyti vaistus, konsultuotis su atitinkamu specialistu arba siųsti pas jį pacientą, atlikti profilaktinį sveikatos patikrinimą ir teikti paslaugas pagal prevencines programas, prireikus – suteikti būtinąją pagalbą. Į šio gydytojo normą taip pat patenka paciento informavimas, konsultavimas telefonu, paciento lankymas namuose, įvairių pažymų rengiant vaiką į darželį ar mokyklą išdavimas ir kt.
Kraujo, šlapimo ir kiti tyrimai yra svarbūs diagnozuojant ligas, stebint sergančiųjų lėtinėmis ligomis sveikatos būklę, skiriant vaistus. Todėl šeimos gydytojas gali skirti ir atlikti visą eilę nemokamų tyrimų, o šiuo metu – ir tokius, kuriuos anksčiau skirdavo gydytojai specialistai. Tarp jų – bendras kraujo ir šlapimo, C reaktyvaus baltymo ir (ar) eritrocitų nusėdimo greičio tyrimas, gliukozės ir cholesterolio kiekio kraujyje, kalio ir natrio kiekio kraujo serume nustatymo, gliukozės toleravimo mėginys. Taip pat – kai kurių kepenų fermentų, kai kurie skydliaukės tyrimai, geležies kiekio kraujyje tyrimai.
Sergantiems cukriniu diabetu šeimos gydytojas gali skirti glikozilinto hemoglobino koncentracijos kraujyje tyrimą, kraujo krešumo sistemos būklės įvertinimą. Nėščiosioms taip pat gali būti skirta daugybė nemokamų tyrimų, pavyzdžiui, šlapimo pasėlio tyrimas besimptomei bakteriurijai nustatyti.
„Primename, kad nuo šių metų šeimos gydytojai skatinami atlikti dar vieną tyrimą – greitąjį streptokoko antigeno nustatymo testą vaikams. Šis tyrimas, atliekamas 2–7 metų amžiaus vaikams, sergantiems viršutinių kvėpavimo takų infekcinėmis ligomis. Šis tyrimas padeda išvengti perteklinio antibiotikų vartojimo ir skirti juos tik tuomet, kai jie tikrai reikalingi“, – sakė Valstybinės ligonių kasos Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus vedėja Daiva Berūkštienė.
Pasak D.Berūkštienės, Lietuvoje šeimos gydytojo institucijai skiriamas didelis dėmesys, nes tinkamai atliktas šio mediko darbas padeda ne tik bereikalingo durų varstymo pas įvairius gydytojus specialistus, bet ir aplenkti ligą, jei pacientas laikosi visų gydytojo nurodymų.
Per nepriklausomybės laikotarpį šeimos gydytojo institucija plėtėsi – kasmet daugėjo šeimos gydytojų ir atitinkamai mažėjo komandomis dirbančių gydytojų: 1998 m. Lietuvoje dirbo 230 šeimos gydytojų, o 2015 m. – net 2142 šeimos gydytojai (jų skaičius padidėjo daugiau nei 9 kartus).
