ASS yra biologinio pobūdžio raidos sutrikimas, kuriuo neįmanoma susirgti ar jis nėra išgydomas. Su šiuo raidos sutrikimu žmonės gimsta, gyvena ir turi jį iki senatvės. Jo išgydyti neįmanoma, bet jau ne šiandien.
Tiesa, anksčiau nebuvo įmanoma ir jo nustatyti, kol, dažniausiai apie pirmąjį vaiko gimtadienį, mažyliui pasireikšdavo įvairiausi sutrikimui būdingi požymiai: jautresnė reakcija į triukšmą, šviesą, komunikacijos ir bendravimo sunkumai, socialinių situacijų ypatybės ir kiti.
Kalifornijos universiteto ir Stanfordo mokslininkai sukūrė programą, galinčią nustatyti antikūnus moterų, atsakingų už vaisiaus smegenų ataką, kraujyje. Testo dėka atsiranda beveik 100 proc. tikimybė numatyti riziką, jog jūsų vaikas turi riziką turėti ASS.
Tyrimo metu buvo tiriama 450 motinų, kurių vaikams diagnozuotas ASS, ir 342 motinų, kurių vaikai gimė be sutrikimo, kraujo plazma.
Mokslininkai ieškojo aštuonių baltymų, kurie, kaip manoma, yra atsakingi už motinos imuninį atsaką, kuris veikia besivystančią vaisiaus nervų sistemą.
Anksčiau manyta, kad tai gali padaryti tik imunitetas, o ne antikūnai ir leukocitai. Dabar paaiškėjo, kad motinos antikūnai taip pat gali paveikti augančias vaisiaus smegenis.
2019 metais buvo paskelbtas imunologų Karen Jones ir Judy Van de Water iš Kalifornijos universiteto mokslinis straipsnis, kuriame buvo parodytas procesas, kaip motinos antikūnai gali paveikti pagrindinius vaisiaus neuronų baltymus.
Šiame tyrime mokslininkai naudojo automatinį nustatymą, kad įvertintų antikūnų derinių, susijusių su vystymosi rodikliais, poveikį. Jų analizė 100 proc. tikslumu parodė, kad yra antikūnų derinių, galinčių sukelti ASS.
Nors sukurta diagnostikos priemonė negali tiksliai numatyti būsimos ASS raidos, jos pobūdžio ar stiprumo, bet ji suteikia supratimą apie riziką. Pavyzdžiui, jei motina turi tam tikrų antikūnų, ji 31 kartą dažniau gali susilaukti vaiko, kuriam bus diagnozuotas ASS.
Parengta pagal BBC inf.
