– Sakykite, kas vis tik yra ta pogimdyvinė depresija ir kaip įsitikinti, kad tai – jau ji? Kuo ji skiriasi nuo vadinamojo „baby blues“?
– Pogimdyvinė depresija yra tokia depresija, kuri pasireiškia apie 10–15 proc. moterų pogimdyviniame laikotarpyje. Dažniausiai šis nuotaikos sutrikimas pasireiškia per pirmas 6 savaites po gimdymo. Įtarti, kad moteriai po gimdymo išsivystė depresija galima, jei ji jaučia stiprų liūdesį, nuotaikos svyravimus, nevaldomą veiksmingumą, jei yra sutrikęs miegas, pasikeitęs apetitas (padidėjęs ar sumažėjęs).
Moteris gali jausti susierzinimą, pyktį, silpnumą, kaltę dėl savo jausmų, gali jaustis, jog neva negali pasirūpinti savo vaiku ar nuvertini save. Kartais jaučia baimę, kad gali sužaloti savo vaiką. Dažnai gali pasireikšti nerimas ar net panika. Jeigu tokie simptomai tęsiasi daugiau nei dvi savaites ir sutrikdo normalų kasdienį funkcionavimą, galima įtarti esant depresiją. Įsitikinti galima pasikonsultavus su psichiatru.
Pogimdyvinės depresijos nereikėtų painioti su pogimdyvine melancholija, vadinamuoju „baby blues“, kuriai būdingi panašūs simptomai į depresijos, tik šie nebūna tokie stiprūs ir nesutrikdo asmens funkcionavimo. Paprastai pogimdyvinė melancholija prasideda savaitę po gimdymo ir gali tęstis apie 2–3 savaites, ji praeina savaime. Šiai būsenai būdinga, kad pasireiškia nuotaikos svyravimai, dirglumas, nerimas, sunkumas susikaupti, nemiga, verksmingumas.
– Kas sukelia pogimdyvinę depresiją? Kada ji aplanko moteris? Gal yra kokių prevencijos būdų?
– Tikslios priežastys, kodėl išsivysto pogimdyvinė depresija, nėra žinomos. Tačiau žinoma, kad pagrindiniai veiksniai, lemiantys šios ligos atsiradimą, yra genetiniai, hormoniniai, psichologiniai bei įvairūs socialiniai stresą keliantys veiksniai. Didesnė rizika susirgti pogimdyvine depresija kyla moterims, kurios yra sirgusios depresija ar nerimo sutrikimu.
Pastebėta, jog dažniau suserga tos moterys, kurioms atliekama skubi cezario pjūvio operacija, taip pat tos, kurios nėštumo metu yra keletą kartų hospitalizuojamos. Šis sutrikimas gali išsivystyti ir tuomet, kai patiriamas fizinis ar psichologinis smurtas artimoje aplinkoje.
– Kaip gydytis diagnozavus pogimdyvinę depresiją?
– Pastebėjus, kad jaučiatės blogai, svarbu kreiptis pagalbos į specialistą, su kuriuo bus galima rasti geriausią gydymo būdą. Esant depresijai svarbu laikytis miego „higienos“, tai tyra, pakankamai miegoti, sveikai maitintis. Žinoma, jog buvimas gamtoje padeda jaustis geriau, mažina nerimą, todėl atsižvelgiant į gydytojų rekomendaciją, reikėtų stengtis kuo daugiau judėti, būti gamtoje.
Labai svarbu bendrauti, kalbėtis su artimais žmonėmis, draugais. Vengti alkoholio ir kitų psichoaktyvių medžiagų. Esant depresijai taikomas ir gydymas psichoterapija, o esant sunkiai ar vidutinio sunkumo depresijai gali būti skiriamas ir medikamentinis gydymas.
– Ką gali padaryti artimieji, jeigu sužino, kad neseniai pagimdžiusią moterį ištiko pogimdyvinė depresija?
– Artimųjų palaikymas yra labai svarbus. Svarbu, kad artimieji išklausytų, skatintų kalbėti apie savo emocinę būklę, parodant, kad jiems rūpi. Atsisakytų kritikavimo, nuvertinimo, lyginimo su kitais, priekaištų. Padėtų buityje, net jeigu moteris ir neprašo konkrečios pagalbos. Paskatintų pasirūpinti savimi, skirti laiko sau, galbūt kviestų kartu užsiimti maloniomis veiklomis, paskatintų į jas įsitraukti.
Padrąsintų kreiptis pagalbos į specialistus, padėtų kartu susirasti specialistą, ypač jei depresija sunki ar vidutinio sunkumo. Jeigu moteris kalba apie savižudybę, nepalikti vienos, būtinai kreiptis pagalbos į specialistus.
– Ar ši depresija gali kartotis, ji jau visam gyvenimui?
– Jeigu depresija nebus laiku gydyta, ji gali užsitęsti ir tapti lėtine. Ateityje depresijos epizodai taip pat gali pasikartoti. Vis tik tinkamai gydantis tokia rizika gerokai mažesnė. Pirmiausia, žinoma, nuoširdžiai linkiu nesusirgti pogimdyvine depresija. Jei jau susergama – būtinai kreiptis pagalbos. Ir žinoti, kad tinkamai gydantis tokia būsena – laikina. Išsigydžius sugrįš adekvatus situacijos vertinimas ir, žinoma, džiaugsmas.
