„Pirmąkart pastojus gimdymo baimė yra milžiniška. Kiekviena būsima mama labai laukia, bet kartu ir bijo tos didžiosios susitikimo dienos – gimdymo. Tikrai nesvarbu, kad esu akušerė ir dviejų dukrų mama didžiojo susitikimo jaudulys artėjant TAI datai niekur nedingsta. Medicininės žinios tik pasikeičia požiūrį į pasirinkimus, tad šįkart pasikalbėkime apie tai.
Kai prieš dešimt metų aš ruošiausi gimdyti sąvoka „gimdymo būdo pasirinkimas“ man skambėjo, švelniai tariant, keistai. Atrodė, kad gimdymas yra fiziologinis procesas, kuris atėjus laikui prasideda spontaniškai ir tuomet tu, pasirinkusi jaukią ir saugią ligoninę, keliauji ir gimdai. O ten jau vyksta procesas, kuriam vadovauja akušerė kartu su gydytoju ir jie nusprendžia kokie būdai ar pagalba tau reikalinga. Kai atėjo mano laikas ir atvykau į ligoninę jau būdama paciente labai nustebau viską pamačiusi kitomis akimis.
Visų pirma, kiekviename žingsnyje buvo atsiklausiama mano nuomonės. Taip pat galėjau rinktis ar norėsiu nuskausminimo, ar būsiu aktyvi per savo gimdymą, o gal tarp sąrėmių norėsiu pailsėti ar numigti? Atliekant įvairias reikalingas procedūras, kaip gimdos kaklelio apžiūra ar vaisiaus širdies klausymas bei sąrėmių vertinimas manęs buvo nuolat klausiama ar galima tai atlikti, ar šis būdas man tinka.
Tiesą sakant, pamenu savo pasimetimą, nes su vyru visuomet labai pasitikime medikais ir atsiduodame į jų rankas bei globą, bet gimdyme mums reikėjo nuolat dalyvauti ir būti komandos dalimi, o tai maloniai nustebino.
Prisipažinsiu, kad tuo metu apie pačius gimdymo būdus, o tuo labiau pasirinkimus daug galvoti nesinorėjo, bet medikų komanda, o ypač akušerė nuolat primindavo, kad „visą muziką čia užsakome patys“, todėl savo gimdyme turime būti aktyvūs dalyviai.
Praėjus keletui metų ir jau antrą kartą galvojant apie gimdymo būdo pasirinkimus daugiau apie tai mąstyti įkvėpė ankstesnė patirtis bei motinystės kelyje sutiktos kitos mamos.
Klube, kuriame susitikdavome pasimokyti įvairių mamystės džiaugsmų vis dažniau išgirsdavau gimdymo namuose pasirinkimo variantus ir nors man, kaip akušerei, šis pasirinkimas neatrodė saugus, žavėjausi šių moterų pasirinkimo laisve.
Įdomu tai, kad būsimos mamos būdamos tokios skirtingos tiesiog vis dažniau kalbėdavo ir apie cezario pjūvio pasirinkimo galimybę, nes kai kuriose užsienio šalyse ši operacija atliekama ne tik dėl būtinybės, bet ir moters pageidavimu.
Atrodo, kad cezario pjūvio operacija nėra panacėja, nėra geriausias gimdymo būdas, nes tai neišsprendžia problemos, kai ji neišsprendžiama. Bet jei moteris ją renkasi, galbūt, ji jaučia, kad tai saugiausias būdas jai? Ir pasaulyje, ir Lietuvoje formuojasi tendencija, kad šis gimdymo metodas – palyginti saugus, greitas, ir šiais laikais tarsi laikoma normali natūralaus gimdymo alternatyva. Ar tikrai?
Palieku jums teisę rinktis pačioms, tik dalinuosi specialistų paruošta lentele, kurioje palyginami gimdymai. Žinoma, sutinku, kad geriausia nieko nedrausti, o girdėti būsimų mamų norus ir specialistų rekomendacijas. Na, o aš pati, būdama trečią kartą laukianti mama. ramiai pasitikiu mane supančiais medikais, jų sprendimas ir savo žinojimu, kad kartu mūsų pasirinktas gimdymo būdas bus saugiausias mano kūdikio ir mano sveikatai.“
