Meniu – nuliūdino
Kristina, kuri nenorėjo atskleisti ligoninės, kurioje gimdė, šypteli, kad apie maistą Lietuvos gydymo įstaigose ji žino jau seniai – gimdo ne pirmą kartą, tad skaniai pavalgyti nelabai ir tikėjosi.
„Vaikų ligoninėse tas pats... Aišku, lengviausia kaltinti pinigus – jų skiriama mažai, tad ir maistas toks prastas, bet aš kalbu ne tik apie produktus, bet ir apie patį pateikimą. Gimdyvėms, kai jų visa sistema dar pati jautriausia, patiekami dešros gabalai su duona, užgerti siūloma mokyklos laikus menančia neįsivaizduojamo saldumo arbata arba sintetinėmis sultimis iš koncentratų“, – atsidūsta mama.
Ji apgailestavo, kad nė karto per tris paras ligoninėje negavo jokių žalumynų, o labiausiai nustebino karštą vasaros dieną patiektas kugelis su dosnia grietinės porcija.
„Jau net slaugytojos žino, kad užtenka tik dėl mandagumo paklausti, ar valgysime. Daugelis mamų sako „ačiū ne“, tad jos nebesivargina nešioti padėklų“, – prisimena ji.
Maitina – vieną kartą
Širdies dar taip nesopėtų, jei tą pačią dieną Kristina nebūtų gavusi nuotraukos iš draugės, kuri pasveikino mamą, pasakojo įspūdžius apie tą pačią dieną įvykusį savo gimdymą ir dalijosi nuotraukomis, kaip ją palatoje lepino Švedijos valstybinė medicinos įstaiga.
Mamos pietūs buvo patiekti ant aukso spalvos padėklo, ant kurio naują pilietį ligoninė pasveikino Švedijos vėliavėle, o serviruotę papuošė gėlių puokštė. Gimdyvei buvo patiekta didžiulė porcija daržovių, sūrių ir kitų užkandžių, elegantiškai sudėliotų į lėkštę ir nealkoholinio sidro taurės mamai ir tėčiui.
Šioje Skandinavijos šalyje moterys ligoninėje po gimdymo, jei viskas gerai, lieka tik 8–12 valandų, o vėliau važiuoja namo. Jei moteris nori likti, kad dar kurį laiką būtų atidžiau prižiūrima, nors sveikatos problemų nėra, bet tuomet reikia susimokėti už palatą atskirai – lyg viešbutyje. Ši mama už pusantros paros sumokėjo 220 Švedijos kronų (beveik 22 eurus) – 110 už gimdymo palatą ir 110 už palatą, kur gali pailsėti.
Maistas – ne tik maistas
Akušerė ir laktacijos specialistė Ieva Girdvainienė komentuodama šią situaciją neslepia, kad Lietuvoje iš tiesų dažnai pamirštama, kad maistas yra ne tik maistinės medžiagos, kad nemirtume iš bado, bet ir malonumas, todėl svarbus pats jo pateikimas.
„Pirmieji pietūs ar vakarienė po gimdymo moteriai ypač svarbūs, nes tai lyg grįžimo į save ritualas. Antra, dar ligoninėje mamos turi suprasti, kad žindyvės gali valgyti skaniai ir spalvotai“, – teigia medikė.
Tris dienas ligoninėje su naujagimiu gulėjusią Kristiną gelbėjo maisto išvežiotojai! Moteris, kaip ir daugelis su ja gulėjusių kitų mamų, išsirinkdavo, ko norisi, ir tiesiog užsisakydavo telefonu per programėlę. Ligoninėje net yra punktas, kur maisto išvežiotojai gali palikti užsakymą, į kurį dažniausiai užsakymo nueina paimti sutuoktinis.
„Tai tapo lyg tėčių susitikimo vieta, kur jie pasidalindavo net ir žiniomis, kam kas gimė, kaip sekasi pirmosiomis dienomis“, – šypteli mama Kristina.
Ji mano, kad jei valstybė nenori imtis reformos, galėtų ja pasirūpinti privatus sektorius – galima pasiūlyti savo paslaugas kokybiško ir gardaus norinčioms mamoms išskaičiuojant jų maitinimui skirtus pinigus iš ligoninės krepšelio.
