– Kartu su vyru Justinu kuriate kvepiančias žvakes „JE handmade candles“ – kaip kilo ši idėja?
– Viskas prasidėjo, kai laukiausi – norėjau turėti veiklą, kuri leistų man du metus auginant vaikutį džiaugtis, ne tik motinystės džiaugsmais, bet ir neišprotėti nuo laukiančios, kartais visai neromantiškos, kasdienybės, kai keiti sauskelnes, verdi tyreles, tada jas valai metro spinduliu nuo aplink valgytoją buvusių daiktų (juokiasi).
Žinojau, kad man reikia veiklos tam, kad jausčiausi gerai, pati sau įdomi, kad galėčiau save realizuoti, o ir noras sukurti kažką savo kirbėjo nebepirmus metus, tik vis neišdrįsdavome startuoti.
– O kodėl būtent žvakės? Gal turėjote kokios nors patirties tokių produktų kūrime?
– Taip, šiek tiek patirties šioje srityje turėjome, bet tai buvo kitokio tipo žvakės. Todėl gimus idėjai, suvokimą ko reikės turėjome ir žinojome, kur pradėti ieškoti informacijos.
Aišku, visa tai užtruko, nes visų pirma turėjome nuspręsti, kokias medžiagas naudosime, kokio tipo žvakes gaminsime, kas mums svarbu gamybos principuose, koks mūsų stilius.
Žinių sėmėmės iš užsienio literatūros, bendraudami su potencialiais tiekėjais,skaitėme kitų aromatinių žvakių gamintojų tinklaraščius ir, žinoma, patys ėjome bandymų – klaidų keliu.
– Kaip vyko visi darbai ir per kiek laiko startavote?
– Pirmiausiai diskutavome, kokias žvakes gaminsime. Mums svarbu medžiagos ir gamybos proceso niuansai, nes viskas turėjo būti draugiška namų aplinkai.
Pasirinkome sojų vašką. Tada prasidėjo ilgos ir sunkios tiekėjų paieškos. Pradžioje asortimentas buvo visai nedidelis – turėjome, berods, keturis ar penkis aromatus ir tik vieną žvakių dydį. Vėliau pamatėme, kad auga poreikis didesniam aromatų kiekiui ir įvairesniems žvakių dydžiams.
Intensyvus laikas pasiruošimui užtruko tris keturis mėnesius. Žinoma, kai kurie niuansai keitėsi jau vykdant veiklą.
– Kaip artimieji ir draugai reagavo į šią jūsų idėją?
– Visiems buvo įdomu – palaikė, domėjosi, klausinėjo kaip darysime ir ką darysime. Žinoma, buvo ir atsargesnių nuomonių: tėvai baiminosi ar pasiseks.
Draugai ir artimieji buvo pirmieji mūsų klientai, kritikai, skatintojai. Taip yra ir dabar – visas naujoves pirmiausia pristatome draugams ir artimiesiems, išsiklausome jų nuomones, atsiliepimus, diskutuojame, kodėl taip mano ir tik tada pristatome pirkėjams.
– Kaip esate pasiskirstę pareigomis?
– Justinas turi daugiausia pareigų, jis pas mus kaip koks Supermenas. Žinoma, augant sūnui ir aš galiu atlikti vis daugiau darbų, bet kol kas vyras ir gamina, ir apskaitą tvarko, ir su pardavimais, tiekėjais dirba. Kartais juokiamės, kad esame ir kurjerių tarnyba ir valytoja viename.
Aš dirbu su socialine erdve, pakuotės dizainu, pakuoju prekes, bendrauju su kai kuriais partneriais, padedu jiems plėtoti pardavimus ir geriau prisistatyti, organizuoju fotosesijas. Žodžiu atliekame daugybę darbelių, kol galutinis klientas gauna prekę.
– Prekės ženklas gimė kartu su sūnumi Raigardu, kuriam dabar pusantrų metų – kaip sekasi suderinti vaiko priežiūrą su darbu?
– Verslas, galima sakyti, tikrai gimė kartu su kūdikiu. Nors visi bandymai, testavimai jau vyko keletą mėnesių, oficialūs pirmieji skelbimai socialinėje erdvėje buvo sukurti ir įkelti būtent gimdykloje, nes Raigardas netikėtai nusprendė į pasaulį ateiti anksčiau.
Kol aplink mane lakstė personalas vis laukdamas stiprėjančių sąrėmių, mes su vyru derinome produktų aprašymus. Turbūt iš šalies atrodėme tikri keistuoliai, bet mums tai padėjo neprarasti blaivaus proto ir nestresuoti. Šitas valandas gimdykloje atsiminsime visą gyvenimą (šypsosi).
Tikrai nesakysiu, kad lengva suderinti sūnaus auginimą ir mylimą veiklą lengva. Tikrai ne, tačiau padeda suvokimas, kad spėti visko negali ir nereikia.
Tad gyvename įprastinį šeimos gyvenimą, o visi verslo reikalai – gamyba, produktų kūrimas, marketingo reikalai vyksta, kai Raigardas miega arba mes su vyru vienas kitą pavaduojame. Pavyzdžiui, mes su Raigardu einame pasivaikščioti, o vyras tuo metu ramiai gamina arba vyras su sūnumi žaidžia, kol aš pakuoju.
Dabar Raigardas jau dalyvauja vis daugiau visuose mūsų darbuose, tad būna kad pakuoju į dėžutę žvakes ir tuo pačiu daineles dainuojame, šokame. Na, bet juk tokia mūsų visų mamų ir tėčių kasdienybė.
– Ar sunku populiarinti ir vystyti tokį verslą?
– Nelengva. Ypač, kai pradedi nuo nulio, neturi tam skirto biudžeto. Tad viskas prasideda nuo artimųjų rato, rekomendacijų. Pamažu tas ratas žinoma plečiasi, bet negalime pasigirti dideliais pasiekimais lyginant su didelėmis įmonėmis.
Iš kitos pusės, galbūt, taip ir turi būti. Tuo smulkūs verslai ir yra žavūs, jie skirti ne masėms, o tam tikrai auditorijai, kuriai patinka mūsų produktas, filosofija. Mes dar nesame atradę savo pačio geriausio reklamos būdo, bet vieną jau supratome – bendravimas yra raktas į sėkmę.
Jau susirinkome aplink save būrį draugų, partnerių su kuriais dirbame ir čia labai padėjo „Verslios mamų“, „She is Gloving“ grupės socialinėje erdvėje. Jose radome fotografę su kuria jau tęsiame gražią draugystę, keletą esamų ir būsimų partnerių.
Tiesa galime pasidžiaugti kad šiuo sudėtingu laiku smulkiajam verslui sulaukėme palaikymo ir iš didelių įmonių, kurios sugalvojo nudžiuginti savo klientus. Tad šis laikotarpis mums nėra liūdnas, kaip tik darbingas.
Viskas ko pasiekėme yra būtent per bendravimą socialinėje erdvėje. Tiesiog kartais reikia laiku ir vietoje prisistatyti, papasakoti apie save ar paklausti patarimo.
– Ką dirbote iki vaiko ir šio verslo gimimo?
– Aš pati dirbau marketingo srityje vienoje Šiaulių regiono gamybos įmonėje ir tikriausiai po vaiko priežiūros atostogų grįšiu į šį darbą. Vyras dirba IT srityje vienoje telekomunikacijų bendrovėje. Žvakių gamybos veikla nėra pagrindinė, kol kas nesugeneruoja tiek pajamų, kad galėtume išlaikyti visą šeimą. Tai mūsų hobis tapęs gyvenimo būdu.
– Kokias didžiausias verslo vystymo klaidas dabar įvardintumėte ir patartumėte kitiems jų vengti?
– Vienareikšmiškai didžiausia klaida yra baimė. Baimė, kad prekė bus per brangi, nepavyks, ar tikrai produktas patiks klientams. Svarbu turėti aiškiai kryptį. Pirmaisiais metais ėjome bandymų keliu, kai kur taip paskubėjome, kad vėliau teko grįžti kelis žingsnius atgal.
Prasidėjus 2020 metams su vyru susidėliojome metų planą, ką norime nuveikti, kokius tikslus pasiekti, kokius naujus produktus pasiūlyti klientams. Aiški kryptis padeda nesiblaškyti, dingsta nepasitikėjimas.
– Kokie ateities planai?
– Svajonė – sukurti kvapų oazę Šiauliuose, kur užsukę žmonės galėtų paskanauti skanios arbatos, kavos žalių augalų apsuptyje, išsirinkti nuostabių aromatų namų kvapų, kvepiančių, draugiškų namams aromatinių žvakių, pabendrauti, nusipirkti gėlių ir jaustis ne kaip parduotuvėje, o egzotiškoje saloje. O dabar kviečiu užsukti pas mus jehandmadecandles.lt
