– Kaip jūs atsidūrėte Čikagoje?
– Į JAV atsikraustėme prieš šešerius su puse metų – vyras dar anksčiau buvo laimėjęs „žalią kortelę“, bet niekada nenorėjo važiuoti į Ameriką. O man, vieną kartą aplankius čia gyvenančius draugus, tai buvo svajonių šalis. Ir taip, po truputį, mano didelių pastangų dėka čia atsidūrėme.
– Ar dažnai grįžtate į Lietuvą?
– Prisipažinsiu, kad penkerius metus buvau nelegalė ir grįžti negalėjau. Užpernai pirmą kartą grįžau ir buvau nustebinta, kaip Lietuva išgražėjo, o Kaunas – ypatingai! Praėjusiais metais turėjome net tris kartus visai šeimai nusipirkę bilietus, bet pandemija sujaukė planus.
Labai tikiuosi, kad šiemet pavyks, nes labai norime pamatyti visus giminaičius, pasižiūrėti, kaip keičiasi Lietuva.
– Savo „Instagram“ paskyroje rašote ir kalbate lietuviškai, kodėl?
– Pradžioje rašiau angliškai apie makiažus, keliones, stilių, šeimą, bet visą tą laiką manęs nuolat klausinėdavo apie plaukus ir jų priežiūrą, tad supratau, kad ir reikia eiti būtent ta kryptimi.
Prieš dvejus metus rašiau anglų kalba. Susidomėjimas buvo, bet nejaučiau sekėjų įsitraukimo, atsakomojo ryšio. Lygiai prieš metus, pernai sausį, nusprendžiau pabandyti rašyti lietuviškai ir buvo kažkas tokio! Žmonės rašo, klausia, dėkoja, bendrauja. Supratau, kad einu teisingu keliu.
– Ar tai dabar pagrindinė jūsų veikla?
– Žinote, mano pagrindinė veikla yra būti mama, nes ateina trečias vaikelis ir tai atima nemažai laiko. Bet jei kalbant iš darbo pusės tai taip, tai dirbu su instagramu, taip pat turiu savo elektroninę parduotuvę.
– Papasakokite apie savo vaikus! Kada laukiate šeimos pagausėjimo?
– Anželinai už keleto dienų bus šešeri, o Danieliui penkeri. Jie pametinukai – tarp jų skirtumas vieni metai, vienas mėnuo ir viena diena. Tad, jų auginimas pradžioje buvo gana sudėtingas laikotarpis (juokiasi), nes neturėjau jokios pagalbos, giminaičių, nieko.
Gegužės viduryje laukiame trečio mažylio, tad laiko dar jam pasiruošti yra.
Vaikai yra labai aktyvūs – dukra lanko septynis būrelius, o Danielius keturis. Tarp šių veiklų ir dvi lietuviškos mokyklose, nes mums labai svarbu, kad vaikai šnekėtų taisyklingai lietuviškai. Anželinai tai puikiai sekasi, Danieliui šiek tiek sunkiau, bet dirbame tuo klausimu.
Anželina lanko baletą, pramoginius šokius, menus. Abu lanko plaukimą ir futbolą.
– Oho, kiek veiklų – kaip spėjate suderinti jų priežiūrą ir savo verslą?
– Aš stengiuosi visus darbus atlikti pirmoje dienos pusėje, kol jie ugdymo įstaigose, o toliau – bėgte. Nuvežu į būrelius, tada turiu tam tikrą laisvų minučių skaičių, paskui vėl reikalai. Nemeluosiu, kad labai lengva, bet kai nori – viskas įmanoma. Stengiuosi viską planuoti, dėlioti ir tai man labai padeda.
– Ar planavote turėti tris vaikus, o gal karantinas pastūmėjo šiam žingsniui?
– Visada norėjome didelės šeimos. Aišku, svarsčiau, kad tas pagrandukas būtų smagu, kai abu vaikai išeis į mokyklą, bet gavosi šiek tiek anksčiau. Na, yra kaip yra, tikrai laukiame jo. Amerikoje retai kas turi du vaikus, dažniau auga trys keturi. Mums irgi norėjosi tos didesnės šeimos.
– Kuo jums labiausiai vaikų auginimas ir auklėjimas skiriasi nuo Lietuvoje įprastų tradicijų?
– Labai sunku palyginti, nes Lietuvoje jau seniai negyvenu, o kai mane auklėjo, jau praėjo 30 metų (juokiasi).
Manau, kad Lietuvoje daugiau įsakinėjama vaikams „padaryk tą, padaryk aną“, o čia viskas remiamasi draugyste ir pokalbiais. Visą laiką padėkoji vaikui jeigu kažką padaro, labai daug šneki, bendrauji, aiškini kodėl taip yra, o ne taip. Daugiau pokalbių.
– JAV labai trumpai galima pasidžiaugti motinystę – šalies įstatymai nėra labai draugiški mamoms. Kaip jūs planuojate daryti su pagranduko priežiūra?
– Taip, ši šalis visiškai nedraugiška mamoms. Gauni tris mėnesius, kurių dalį gali išnaudoti prieš gimdymą, o paskui pagimdžius arba dirbti iki paskutinės dienos ir po trijų mėnesių vėl eiti į darbą. Aš jau susiradau auklę iš Lietuvos, kuri atvažiuos man padėti su vaikučiais, nes didžiuosius reikės suruošti ir vežti į mokyklą, pasiimti, vežti į būrelius. Atstumai čia didžiuliai todėl nenoriu, kad kūdikėlis augtų automobilyje.
– Gal jau aišku – bus berniukas ar mergaitė?
– Kadangi auginame ir tą, ir tą, nusprendėme, kad šįkart tegu būna siurprizas. Visi spėlioja skirtingai – aš galvoju, kad mergaitė, vyras mano jog berniukas. Pamatysime po keturių mėnesių.
– Kaip brolis ir sesė ruošiasi mažylio atėjimui į šį pasaulį?
– Vaikai viską supranta, bet jie niekaip nesulaukia, kada „beibiukas“ iššoks iš pilvelio. Jiems atrodo, kad tai trunka visą amžinybę.
– Liksite JAV ar neatmetate galimybės grįžti gyventi į Lietuvą?
– Gyvenime nesakyk niekada, nes negali žinoti, kaip susiklostys. Šią akimirką, manau, kad grįžti būtų labai sunku, reikėtų adaptuotis, nes senokai negyvename Lietuvoje. O vėliau, galbūt senatvėje, sunku nuspėti, kaip pasisuks gyvenimo vaga.
– Kokias Lietuvos nuomonės formuotojas sekate pati?
– Prieš metus nesekiau jokių, tada pradėjau sekti vienas, o dabar kitas, nes pradėjo rūpėti „mamiški“ reikalai.
Man labai patinka Indrės Trusovės puslapis, gaminu vaikams sveikus užkandžius, žiūriu, kaip kūdikį reikės maitinti.
Deimantės Kazėnaitės stiliukas įspūdingas ir įrašuose daug pozityvo. Viktoriją Siegel seku dėl įspūdingų kelionių. Taip pat seku ir mažus profilius, kur vos tūkstantis ar keli, nes man artimas širdžiai jų turinys.
– Aktyviai plečiate ir savo verslą – pasirodė plaukų priežiūros priemonės „Eva Diva“. Kaip kilo ši idėja ir kaip ją ryžotės įgyvendinti?
– Pastebėjau, kad žmonės nori kuo natūralesnių produktų, bet sunkiai suranda, kas veiksminga. Pripažinkime, kad ramunėlės ar svogūnų kaukės mūsų dažytiems, tiesinimo ar garbanojimo nualintiems plaukams nepadarys stebuklų (juokiasi).
Ir aš naudoju ryžių, rozmarinų vandenį, kurie tuo momentu yra labai gerai, bet jei plaukas jau pažeistas, tos natūralios priemonės, kaip bebūrtų gaila, plauko neatstatys ir nepadės.
Kadangi plaukų treniravimas man padidinto plaukų apimti, plaukai paaugo, tapo sveikesni, pradėjau domėtis, koks turi būti sausas šampūnas, kad nekimštų porų, kaip valyti skalpą ir maksimaliai rūpintis plaukais, kad plaukai būtų sveiki, gražūs ir kiekvienos moters karūna.
– Kaip rūpinatės dukros plaukais – ar ji irgi nori tokių kasų, kaip ir mama?
– Kažko ypatingo nedarau. Kadangi jos plaukai nedažyti, stengiuosi naudoti natūralias priemones. O kitu laiku tiesiog stebiu plaukų būklę. Dabar esame Floridoje, todėl pastebėjau, kad plaukai labiau veliasi, yra padžiūvę saulėje, todėl reikia juos dažnau padrėkinti aliejais. Už keletos savaičių grįšime į Čikagą ir ten teks plaukus pasaugoti nuo šalčio ir vėjų. Saugau jos plaukus, kaip ir savo, bet nieko ypatingo nedarau.
– Labai dažnai jaunos mamos skundžiasi plaukų slinkimu po vaikelio gimimo – ar susidūrėte su šia problema ir jūs? Kaip sprendėte?
– Taip, tai labai dažna problema. Gaila, bet mažyliai stengiasi iš mūsų pasiimti kas geriausia. Man asmeniškai nebuvo to, bet aš susidūriau su dantų lūžinėjimu. Po gimdymo jie pasidarė labai trapūs ir skilinėjo gabaliukais, teko tvarkyti.
Kas liečia plaukų slinkimą, tai „kalti“ hormonai ir reikia tą periodą pratempti, kol viskas normalizuosis per pirmus 6-7 mėnesius. Žinoma, plaukams visada svarbu sveika mityba, gerti daug vandens ir vartoti vitaminus.
