Pradžia kupina nežinios
Po visą Lietuvą iškeliaujantys „Kavalio virtiniai“ gimsta Alytuje esančiame „Žuvinto“ turguje, kur veikia gamybos cechas ir nedidelė parduotuvė siūlanti ne tik šaldytus, bet ir šviežius įvairių skonių virtinius, varškėčius, mielinius kūčiukus ir kibinus. Kitus miestus ši produkcija pasiekia jau šaldyta, bet paragavę neleis sumeluoti – kokybė nuo to nenukenčia.
„Viskas prasidėjo nuo savęs paieškų. Maisto gamyba man visada buvo prie širdies ir viešėdami Italijoje su žmona pastebėjome vietas, kur gamino šviežius makaronus. Kažkaip gimė mintis, kad galėtume ir mes kažką panašaus daryti Lietuvoje, tik vietoje makaronų gaminti virtinius“, – prieš ketverius metus kilusią idėją pamena Nedas.
Jo žmona Vaida – šeimos gydytoja dirbanti poliklinikoje, šeimoje jau augo vyresnėlė Elzė, kuriai dabar septyneri, į pasaulį pasibeldė Lilė, dabar sulaukusi ketverių.
„Gimė Lilė ir aš išėjau tėvystės atostogų. Pradžioje mėnesiui, paskui – iki kol jai sukako treji. Ją prižiūrėti padėjo auklė, o aš kibau į verslą“, – pasakoja vyras.
Pirmiausia, namie pradėjo eksperimentuoti su receptais, kol rado tobulą virtinių tešlą, o tada prasidėjo įdarų degustacijos – ką pagamindavo, dalindavo draugams ir laukdavo jų reakcijos.
„Taip gryninosi skoniai, o aš tuo pačiu metu sėdėjau prie popierizmo – nežinojau, nė kaip įmonę atidaryti, nei kokių dokumentų reikia, bet viską po truputį, po truputį ir išsiaiškinau. Neįsivaizdavau, kad ši mintis taip toli išsivystys“, – atviras N.Kavaliauskas. Tiesa priduriantis, kad jis save laiko ne mažu, o mikro verslininku, o pats verslas prilygsta hobiui.
Svarbiausia – kokybė
Iš Šiaulių kilęs vyras žmoną sutiko Vilniuje, kur abu studijavo, o po mokslų, prieš aštuonerius metus, nusprendė persikelti į Alytų. Nedas pastebi, kad mažo miesto privalumai prisidėjo ir prie verslo atidarymo – savivaldybė buvo suteikusi galimybę keletą mėnesių nemokėti nuomos, prie virtinių receptūros prisidėjo ir Alytaus miesto visuomenės sveikatos centro specialistai.
Dabar „Kavalio virtiniai“ gaminami ne tik devynių skonių, bet ir iš trijų skirtingų miltų: įprastų kvietinių, speltos ir pilnagrūdžių.
Klientų ratas plečiasi – jau dabar virtiniai pardavinėjami aštuoniuose skirtinguose taškuose Alytuje, Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose.
„Esame orientuoti į klientą, kuriam svarbi kokybė, jis supranta maistą, vertina rankų darbą, todėl ir kaina yra aukštesnė, nes kiekvienas virtinukas yra ne štampuotas, o rankomis susuktas, pilame ne palmių, bet alyvuogių aliejų“, – teigia vyras ir džiaugiasi, kad savo klientų ratą jie turi ir Alytuje.
Kodėl ne koldūnai, o virtiniai?
„Man koldūnai visada asocijuodavosi su prastesniu produktu. Psichologiškai virtiniai lietuviškiau ir daug skaniau skamba. Tiesa, daug kam kyla sąsajų dėl netoliese esančio Kavalio ežero – pradžioje neigdavau, dabar jau su šypsena atsakau, kad visko gali būti“, – šypsosi N. Kavaliauskas.
Paklausus, kaip pandemija pakeitė pirkėjų įpročius, Nedas atviras – pirmiausia tai, kas yra karantinas buvo galima pajusti po Alytų sukausčiusio padangų gamyklos gaisro, kuomet žmonės mėnesį bijojo nosį iš namų iškišti.
„Prisitaikėme. Pradėjome vežioti užsakymus po namus, žmonės užsisakydavo didesniais kiekiais, bet geriau tų pandemijų nebūtų“, – atvirauja jis.
Plėtrą šiek tiek stabo ir tai, jog Nedas grįžo į darbą pagal profesiją – darbuojasi kelių inžinieriu įprastomis darbo valandomis, o ryte ir vakare prižiūri įmonės veiklą.
„Dabar kai pagalvoji, kad dirbdamas viename darbe turėjau tiek daug laisvo laiko“, – juokiasi vyras.
Testuoja – dukros
Nedas pastebi, kad vis dėl to lietuviai yra mėsavalgiai ir virtinių su kiauliena niekas nenurungs. Bet dėmesio sulaukia ir tokie skoniai, kaip varškė su šonine ar varškė su peletrūnu. Pastarasis receptas gimė iš N.Kavaliausko vaikystės, kai jo močiutė gamindavo cepelinus su varške ir mėtomis ar peletrūnu.
Klientams pasiteiravus ar bus saldūs, bet becukriai virtiniai, atsirado rikotos ir bananų įdaras. Na, o šeimos turinčios vaikų dieva varškėčius su šokolado gabaliukais.
Tiesa, ne visada visi eksperimentai pavyksta – nors labai norėjo bendradarbiauti su ožkų sūrių gamintojais, bet štai virtiniai su tokiu įdaru buvo per intensyvaus skonio.
„Viskas išbandoma mano vaikų ir dukros sprendžia – skanu ar ne. Paragavusios kelia nykščius aukštyn arba leidžia žemyn, tad tiek skonine prasme, tiek kokybės atžvilgiu viskas yra dėl jų“, – prisipažįsta tėtis.
Nedas prisipažįsta, kad be žmonos palaikymo ir iniciatyvos niekas nebūtų įvykę.
„Pamatė, kad degu idėja ir pasakė, kad viskas bus gerai. Ji labai daug padėjo, kai reikėdavo apsispręsti, norėdavosi pasidalinti mintimis. Taip pat labai smagu, kad vaikai mato, kaip viskas vyksta, prisideda prie proceso klijuodamos etiketes ir žinos apie šį gyvenimo etapą, – šypsosi N.Kavaliauskas. – Manau, kad kiekvienas žmogus širdies kampelyje turi norą išbandyti vieną ar kitą verslą, bet daugelis jų bijo. Tas sėdėjimas vietoje, savęs nerealizavimas, labai svarbus kiekvienam, tad verta kiekvienam sau įsispirti į minkštą vietą ir imtis darbo.“
