Pabėgo pirmieji
„Mes buvome pasiruošę jau savaitę prieš – mus vienareikšmiškai perspėjo apie neišmatuojamą Rusijos pasiruošimą invazijai. Iki paskutinės minutės netikėjome, kad mūsų civilizuota liaudis kentės nuo Rusijos karinių raketų. Buvo labai baisu, nes jau griaudėjo sprogimai ir mes nežinojome, ar spėsime išvažiuoti“, – prisimena moteris.
Dukros, kurių vienai 13 metų, kitai 18-ka, žinojo apie gresiantį pavojų – anstyvą rytą tyliai ramiai susirinko daiktus ir atsisėdo į automobilį, tada jaunėlė pradėjo verkti.
Kadangi ji su vyru, vaikais, krikštatėviais ir dukros vaikinu išvažiavo vieni pirmųjų, todėl jiems beveik išvengti nejudančių kamščių ir įsipilti bepasibaigiančio kuro degalinėse, dėl kurio teko laukti 40 min. eilėje. Jau paliekant miestą pasigirdo sirenos ir vėl aidėjo sprogimai. 70 km kelionė iki sodybos truko keturias valandas.
Užfiksuota: daugybė karo įbaugintų ukrainiečių slepiasi Kijevo metro stotyse
Svarsto apie pabėgimą
Šiuo metu šeima su artimaisiais slepiasi nedideliame name už Kijevo. Pirmąją dienos pusę buvo ramu, bet vakare jau garsiau girdėjosi sprogimai.
„Stengiamės išlaikyti ramybę, bet ne visai pavyksta. Vaikai labai išsigandę. Rašinėjasi su draugais iš mokyklos ir tikisi, kad greitai galės grįžti į savo klases“, – teigia Kristina.
Aišku, šeima nesijaučia saugiai ir artėjant frontui svarsto apie pasitraukimą į kitas šalis.
„Kol kas tikime, kad bus greita pergalė ir greitai galėsime grįžti namo“, – nestokoja optimizmo K.Jegova.
Vieni jos artimieji slepiasi bunkeryje, kiti daugiabučių namų rūsiuose, treti išvažiavo. Labiausiai neramu dėl giminaičių tarnaujančių armijoje.
Kristina tiki, kad NATO ir pasaulis padės jos gimtinei: „Jei mes neatstovėsime, Putinas nesustos – eis toliau. Mes jus mylime, mes mylime visą pasaulį, kalbėkite apie mus ir mus išgirs.“
