– Pirmiausiai, papasakokite apie „Va Va mama“ – kas tai per vieta?
– Daugelis klaidingai supranta, kad „Va Va Mama!“ bus dar vienas žaidimų kambarys, bet tai bus erdvė tėvams, ypač mamoms. Nes būtent jos dažniausiai išeina vaiko auginimo „atostogų“. Be abejo, čia bus galima ateiti ir su vaikais, net su pačiais mažiausiais, vos kelių mėnesių, kūdikėliais, tam sudarytos visos sąlygos. Tačiau, galima ir vienoms.
Tai saugi erdvė, kur galima be smerkiančių žvilgsnių ar piktų komentarų žindyti neprisidengus, naudoti žinduką ar buteliuką. Tolerancija kitų mamų tėvų vaiko auginimo pasirinkimams – pagrindinė šios erdvės taisyklė.
Mamų pasaulyje labai daug susiskaldymo, daug „šventų tiesų“, įsitikinimų ir iš viso šito gimsta milžiniškas vienišumas. Tai labai vargina visapusiškai, ypač pirmakartes mamas. Mano tikslas, kad mamos nepamirštų savęs, bet besirūpindamos savo emocine ir fizine sveikata galėtų ir kokybiškai būti su mažyliu.
Išskyrus kasdienių susitikimų su kitomis mamomis ir jų mažyliais čia nuolatos vyks tiek mokami, tiek nemokami renginiai įvairiomis temomis: pradedant kūdikio pirmos pagalbos kursais paspringus ar susitikimais su psichologais ir baigiant smagiais atpalaiduojančiais vakarėliais su veido kaukėmis ir skaniais pyragais. Kaip jau minėjau – bus galima ateiti ir be vaikų, tam skirtas visas antras aukštas. Tėvai galės ramiai dirbti prie kompiuterio ar tiesiog ištiesę kojas paskaityti knygą ir ramiai išgerti kavos.
– Kaip kilo mintis ją atidaryti?
– Beveik dešimt metų buvau atlikėjų vadybininkė ir renginių organizatorė, mano gyvenimas buvo nepaprastai aktyvus! Dar prieš pastojant mąsčiau, kaip pasikeis mano gyvenimas susilaukus vaiko. Aiškiai suvokiau, kad noriu to ar ne – mano visa aplinka, su kuria bendrauju, toliau gyvens savo įprastus gyvenimus. Viskas keisis tik man vienai. Kažkuria prasme staiga liksiu viena, jeigu nieko nesiimsiu.
Todėl vos tik pastojusi sukūriau erdvę internete, kur susipažinau su kitomis Vilniaus mamomis, turėjusiomis gimdyti tą patį mėnesį, kaip ir aš. Ten radau ir kelias nuostabias drauges, su kuriomis pradėjome draugauti šeimomis. Aiškiai jaučiau, kaip svarbu tiek vaikams, tiek mamoms gyvas bendravimas.
Pati pajutau, kad visi žaidimų kambariai, visos erdvės vaikams skirta bent nuo pusantrų metų. Jeigu esi su, pavyzdžiui, keturių mėnesių mažyliu – tau ramios erdvės susitikti su drauge ir kitu tokiu pačiu mažyliu tiesiog nėra. O normalus bendravimas su kitomis mamomis, matymas, kad ir kitos turi tas pačias problemas, turėjimas su kuo pasitarti ir galėjimas gauti patarimą veikia kaip puiki priemonė kovoti su vienišumu motinystėje ir viena iš prevencijos priemonių pogimdyvinei depresijai.
Mintis po visų patirčių buvo tiesiog neišvengiama. Pradėjusi ją įgyvendinti sužinojau, kad apie tokią vietą galvoja labai daug mamų, tiesiog jos nežengė to žingsnio, kurį žengiau aš – nepradėjo šios minties įgyvendinti.
– Kaip pasikeitėte gimus Vakarei, kuriai dabar dveji?
– Tapau sėslesnė, ramesnė, šeimyniškesnė. Stipriai pasikeitė prioritetai: darbas nuėjo į antrą planą. Grįžo noras kažką kurti pačiai, ne tik dirbti su kitų kūryba. Taip pat pradėjau suvokti visas, anksčiau labai banaliai man skambėjusias, frazes kaip „Turėsi vaikų – suprasi“.
– Kada ir kaip supratote, kad trūksta iššūkių ir norite imtis kažko savo?
– Man tai nėra pirma „savo“ veikla. Beveik visus tuos dešimt metų viską dariau savo įmonės „Scenos menai“ vardu ir man puikiai sekėsi! Darbiniais reikalais teko netgi vykti į didžiausią ir rimčiausią Tolimosios Azijos teatro festivalį Wuzhene Kinijos šiaurėje.
Tiesiog gimus Vakarei aiškiai suvokiau, kad nebegaliu ir nebenoriu kiekvieno savaitgalio leisti renginiuose, noriu daugiau laiko leisti su šeima. Tuo labiau, kad mano vyrui tenka labai dažnai koncertuoti. Norisi visiems trims kartu praleisti kuo daugiau laiko, o abiems dirbant pramogų srityje to laiko kartu beveik nelieka.
– Kaip kūrėsi „Va va mama“ erdvė – nuo kokių darbų pradėjote?
– Pirmiausia gimė mintis, kad reikia tokios erdvės. Ją lydėjo kita mintis – aš tikrai galiu ir žinau kaip tokią erdvę sukurti! Juokais pasižiūrėjau kokios yra nuomojamos patalpos ir netyčia radau tobulas. Supratau, kad turiu jas imti ir viską pradėti tuoj pat, nėra ko laukti.
Labai daug padėjo mano tėtis – kartu dažėme sienas, tarėmės, kokius techninius darbus reikia atlikti. Jis nepaprastai stipriai mane palaiko šiame kelyje ir man tai labai daug reiškia. Didelį dėmesį skyriau vaikų saugumui, dėl to teko koreguoti namelyje esančius laiptus. Labai noriu, kad ši erdvė būtų jauki, kad čia atėję žmonės jaustųsi ramiai, lyg namie.
– Jūsų vyras – žinomos grupės „G&G Sindikatas“ narys Donatas-Donciavas. Ar padeda jums naujame versle?
– Taip, žinoma. Mes juk šeima, o šeima yra komanda.
– Kas buvo sudėtingiausia?
Manau sudėtingiausia dar laukia prieš akis. Panašių vietų nėra, tai – nauja veikla, tad žmonės dar nelabai supranta, kokia tai erdvė, kam ji skirta. Labai liūdna, bet nemaža visuomenės dalis iki šiol su pašaipa žvelgia į depresiją, pogimdyvinė depresija jiems kelia dar didesnį juoką. Laukia daug iššūkių tiek su tėvais, tiek su visuomenės švietimu.
– Ar darėte rinkos analizę, rašėte verslo planą?
– Taip.
– Atsidarote itin gražioje vietoje Antakalnyje M. K. Paco g. 4 – kaip ją radote ir prisijaukinote?
– Atsidarysime jau šį antradienį. Vieta išties nuostabi! Netikėtas jos radimas paskatino mane greičiau imtis veiksmų. Atėjus į šį namelį jautiesi lyg kitame, pasakų pasaulyje. Ten labai gera aura, tad prisijaukinti sunku nebuvo. Be abejo, man ten atsiradus pasikeitė labai daug dalykų, žmonės, kurie namelyje lankėsi anksčiau, dabar atvykę neatpažįsta patalpų!
– Nuo kokių veiklų pradėsite?
– Nusprendžiau, kad artėjančių švenčių proga reikia pradėti nuo malonių, kūrybinių veiklų, todėl bus daug edukacijų ir renginių, kurie susiję su kūryba ir artėjančiomis šventėmis. Taip pat, kiekvieną darbo dieną rytais vyks „atvirų durų laikas“, kada bus galima ateiti visiškai nemokamai pabūti erdvėje, išgerti kavos ar arbatos susipažinti su savo sričių specialistėmis, kurios dažnai čia lankysis.
– Kaip žadate plėstis?
– Yra minčių analogiškas erdves atidaryti tiek kituose Vilniaus mikrorajonuose, tiek kituose Lietuvos miestuose. Bet pirmiausia noriu viską pilnai įgyvendinti šiame namelyje.
– Nors pavadinime „mama“, bet laukiami ir tėčiai – ką jie galės čia veikti?
– Tą patį, ką ir mamos: bendrauti, semtis žinių, planuojame ir atskirus renginius tėčiams. Šiais laikais nemažai vyrų eina vaiko auginimo atostogų, vis dažniau galima sutikti šeimas, kuriose moteris siekia karjeros, o vyrai daugiau dėmesio skiria namams, vaikams. Jiems būti vieniems namuose su vaiku irgi yra sunku. Bendravimas reikalingas visiems.
– Na ir pabaigai, kaip žadate derinti darbus su Vakarės priežiūra?
– Šiuo klausimu mano veikla labai dėkinga, juk ten viskas pritaikyta būti kartu su mažu vaiku, ir Vakarei erdvė nepaprastai patinka! Džiugina ir tai, kad ji labai noriai eina į darželį, ten praleidžia pusdienį. Mums padeda nuostabi auklė, mano teta su dėde. Sunkiau bus ligos atveju, bet susitvarkysim.
