Moksleivė Elzė: „Jeigu anksčiau mėgau knygas, tai karantino „dėka“, šiandien aš jomis gyvenu“

Susiklosčius naujai, su pandemija susijusiai, situacijai Lietuvoje ir pasaulyje, svarbu pasirūpinti vaikų emocine gerove. Daug įvairių specialistų apibendrina psichologinius tyrimus mokinių vardu, tačiau retas, kuris paklausia, o ką iš tiesų vaikai mąsto, jaučia atsidūrę šioje situacijoje. Neseniai buvo atliktas tyrimas, kurio metu buvo apklausti 5-8 klasių mokiniai, tačiau vyresniųjų klasių mokinių savijauta lieka neatskleista.

„Knygos ir tas susikurtas pasaulis jau veikia kaip narkotikai, jie kelia priklausomybę. Kartais net sunku grįžti į realybę...“, – atvirauja Elzė.<br> „Unsplash“ nuotr.
„Knygos ir tas susikurtas pasaulis jau veikia kaip narkotikai, jie kelia priklausomybę. Kartais net sunku grįžti į realybę...“, – atvirauja Elzė.<br> „Unsplash“ nuotr.
„Knygos ir tas susikurtas pasaulis jau veikia kaip narkotikai, jie kelia priklausomybę. Kartais net sunku grįžti į realybę...“, – atvirauja Elzė.<br>„Unsplash“ nuotr.
„Knygos ir tas susikurtas pasaulis jau veikia kaip narkotikai, jie kelia priklausomybę. Kartais net sunku grįžti į realybę...“, – atvirauja Elzė.<br>„Unsplash“ nuotr.
Daugiau nuotraukų (2)

Lrytas.lt

Jun 24, 2021, 11:03 AM

Atsižvelgiant į tai, Kauno Algio Žikevičiaus saugaus vaiko mokyklos psichologų komanda organizavo 9-12 klasių mokinių rašinių konkursą „Aš ir karantinas: kuo buvau, kuo tapau ir kuo dar galiu tapti?“, kurio dėka siekė išsiaiškinti, kaip vaikai jaučiasi dėl nuotolinio mokymo bei paskelbto karantino.

Vertinimo komisija, sudaryta iš konkurso organizatorių, naujienų portalo lrytas.lt rubrikos „Tėvams“ redaktorės bei VDU, VU ir LSMU atstovų, vertino rašinius gautus iš 17 skirtingų miestų ir miestelių pagal temos atskleidimą, kūrybiškumą, savitą ir originalų stilių bei bendrąjį raštingumą.

Šįkart lrytas.lt pristatome III vietos laimėtojos, KTU inžinerijaus licėjaus Ia klasės mokinės Elzės Navikaitės (mokytoja Jolita Stanionienė) kūrinį .

Aš ir karantinas: kuo buvau, kuo tapau ir kuo dar galiu tapti?

Kasdienybė vis šoka savo ritmu. Karantinas taip pat. Bet aš niekada nemėgau šokti. Karantinas tamsus, vis įtraukdamas į save daug žmonių gyvybių, paskandindamas sergančius savo pačių plaučiuose, plaukia pro mūsų istoriją, dabartį ir ateitį. O aš skrendu... Laiku. Savo lakioje vaizduotėje apkeliauju visus kampelius, visas šalis, visus laikmečius, nukeliauju į ateitį bei praeitį. Mėgstu istoriją. Karantinas greitai virs istorija, kurios ateinanti karta mokysis per istorijos pamokas.

Ši izoliacija reiškia apsiriboti nuo žmonių tiesioginio kontakto, bendravimo, sėdėti savo namuose ir veikti ką nori, tik nebendrauti kontaktiniu būdu su ne šeimos nariais. Ką reiškia nebendrauti? Juk žmogus sutvertas bendrauti, tokia jau žmogaus prigimtis. Dauguma mūsų išprotėtų, jeigu kelias savaites iš viso nematytų žmonių, tik savo šešėlį ir atvaizdą veidrodyje, o jeigu dar gyveni vienas ir tas nesimatymo terminas metai... keli... Nuolatinė „trintis“ namuose taip pat negerai. Žmonės tampa suirzę, pikti, jiems viskas atsibodę, viskas nemiela.

Aš visada buvau svajoklė. Dažnai išsiblaškiusi, „išskridusi“ kažkur kitur, bet ne realybėje, dažnai netgi „įsikūniju“, asimiliuojuosi su knygų veikėjais. Štai neseniai išgyvenau Airijos karus dėl nepriklausomybės, panirau į kvapą gniaužianti romaną „Ką žino vėjas“, skaitant net pačiai tarsi drugeliai pilve skraidė. Rodėsi, širdis iššoks iš krūtinės beskaitant Lietuvos partizanų dienoraščius... Šiuo metu „gyvenu“ XIII– ame amžiuje karaliaus Mindaugo Vorutos pily („Karalienė Morta. Meilė ir karūnos žavesys“) ir bandau narplioti man painius giminystės ryšius tarp gausybės kunigaikščių, bandau suprasti, religijos ir krikšto esmę tuo laikotarpiu. Jeigu anksčiau mėgau knygas, tai karantino „dėka“, šiandien aš jomis gyvenu. Turbūt mane būtų galima palaikyti beprote, pamačius, kaip aš minu tą patį takelį bibliotekon daug daug kartų, gal taip atrodo aplinkiniams, kurie neturi savo susikurto pasaulio. O jis yra nuostabus...Aš tapau fantazijos lunatike. Knygos ir tas susikurtas pasaulis jau veikia kaip narkotikai, jie kelia priklausomybę. Kartais net sunku grįžti į realybę...

Karantinas taip pat mane išmokė siekti išsikeltų tikslų, atsiriboti nuo nesėkmių bei eiti tolyn, jei kas nesiseka. Neneigsiu, realybėje aš gana paniurusi, susierzinusi, pikta ar liūdna, nesuprasta, nes kiti nemoka skaityti mano minčių, o aš nesugebu grįžti į realybę, bet čia jau mano bėda. Apkeliavau miškus, prie kurių gyvenu, išvaikščiojau visus miško takelius, mažiausių kiškių išmintus, ir vilko pėdsakais sekiau... Radau partizanų būrio vado Kazimiero Tubio Žvalgo bunkerio vietą. Tas jausmas yra stebuklingas, kai pajauti, kad tos pušys, tie seni ąžuolai viską matė, girdėjo, o tau tereikia gerai įsiklausyti...Karantinas buvo tas metas, kai galėjau klausytis, kai mokiaus išgirsti.

Kartais atrodo, kad karantinas sustabdė laiką ir jį kaip laikrodį vis prasuka savaitėmis į priekį, nes šiuo metu laikas lekia nesuvokiamu ir nepagaunamu greičiu. Jis sustoja, palaukia ir tada lyg erzindamas „šauna“ į priekį, o tu vis bėgi ir nesupranti, kas vyksta. Nors dabar, kai nereikia niekur lėkti, važiuoti, skubėti, galiu ramiai eidama keliuku galvoti apie ateitį, kuo norėčiau būti, tapti. Visgi ateitį planuoju sieti su istorija, knygomis ar kariuomene... norėčiau apkeliauti pasaulį ir įgauti patirties, įkvėpti ir išlaisvinti savo vidinį pasaulį kūrybai. Muzikai? Literatūrai? Dailei?...dar nežinau.“

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.