„Apakęs“nuo vaikų komentarų
„Virtualus mokymasis išryškino ir taip egzistuojančias patyčių mokykloje problemas, nes šioje erdvėje vaikai gali slėpti savo asmenybę po anoniminiu profiliu. Tas vaikams priduoda drąsos būti tuo, kuo nesi.
Taip pat ypatingai išryškėjo patyčios mokytojų atžvilgiu. Mokytojų IT nepakankamas raštingumas dar labiau paskatino vaikus netinkamai elgtis virtualioje erdvėje, nes jie įsivaizdavo, kad jų niekas negali identifikuoti“, – Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos docentė dr. Sigita Burvytė.
Apie vaikų patyčias prabilo ir nuomonės lyderis Naglis Bierancas, labiau žinomas Naglimanto slapyvardžiu, kuris savo „Instagram“ paskyros istorijose pasidalino asmenine patirtimi.
„Tik Tok“ programėlę turiu nuo 2016 metų, kuomet ji dar vadinosi kitaip. Dabar neseniai grįžau ir likau „apakęs“ nuo jūsų vaikų komentarų“, – savo nuostaba dalinosi žinomas nuomonės formuotojas. Pasak jo, tiek keiksmažodžių ir grasinimų susidoroti jis nėra gavęs nė viename socialiniame tinkle, o čia juos jam rašė 10-14 metų vaikai.
Vaikai mokosi iš tėvų
Virtualios patyčios neatsirado per dieną, kaip ir vaikai jų neišmoko staiga.
„Vaikų bendravimas yra mūsų visuomenės bendrosios kultūros atspindys. Vaikai bendrauti mokosi stebėdami suaugusiuosius. Jei tik sugeba, vaikai elgiasi tinkamai. Tiek tėvai, tiek kiti suaugę esame atsakingi už vaikų auklėjimą. Mes savo veiksmais ir tarpusavio bendravimu, reakcijos į vaiko netinkamą elgesį išprovokuojame vaikus taip elgtis“, – įsitikinusi VDU docentė.
„Sveiki atvykę į realybę – jūs duodate vaikams laisvę, jie tą laisvę ir išnaudoja“, – ironizuoja N.Bierancas.
Dr. S. Burvytė pritaria, kad kad bloga tėvystė yra vaikų netinkamo elgesio priežastis: „Tėvų ir vaikų tarpusavio santykiai, automatinės tėvų reakcijos į netinkamą vaikų elgesį ir atvedė į tai, kur dabar yra vaikai. Juk dažnai pirmoji reakcija būna spontaniška, o tėvai reaguoja emocingai ir apimti pykčio pradeda vaikams grasinti, gąsdinti ar juos plūsti, kas tik dar labiau iššaukia vaikų emocijas. Tokia suaugusiųjų reakcija nepadeda vaikams ugdyti stokojamų įgūdžių. Pirmiausiai reikia nusiraminti ir su vaiku pradėti pokalbį tik tada, kai esate ramūs. Tėvų pokalbis su vaikais turi būti paremtas, noru padėti vaikams išsiugdyti stokojamus bendravimo virtualioje erdvėje įgūdžius“
Patyčios prieš mokytojus
Dar viena ryškėjanti tendencijas atsiradus nuotoliniam mokymui – virtualios patyčios prieš mokytojus ar kitus suaugusiuosius. Vaikai tyčia trukdo vesti pamokas, jose kalba necenzūriniais žodžiais, dalinasi prisijungimo kodais su trečiaisias asmenimis, kurie prisijungia prie pamokos ir trukdo ją vesti. Prieš savaitę buvo garsiai prabilta apie atvejį Šiauliuose, kuomet virtualios pamokos metu prisijungę asmenys siuntinėjo pornografinius vaizdus.
„Nepakankamos mokytojų IT žinios ir įgūdžiai trukdo greitai ir tinkamai sureaguoti, nubrėžiant vaikų leistino elgesio ribas ir pašalinant netinkamai besielgiančius vaikus iš pamokos, – pastebi Švietimo akademijos docentė. – Mokiniai stokoja bendravimo virtualioje erdvėje įgūdžių, neturi savidisciplinos ir negeba prisiimti atsakomybės už savo elgesį ir kt.
Kai kuriems vaikams pavyksta sklandžiai įgyti šiuos įgūdžius, o kitiems reikalinga tėvų ir pedagogų pagalba. Tikėtis tinkamo elgesio iš vaikų, kurie neturi reikiamų įgūdžių realizuoti suaugusiųjų lūkesčiams, tai tas pats, kas reikalauti iš dramblio atlikti triuką cirko aikštelėje, visiškai jo neparuošus. Misija neįmanoma. Jeigu vaikams nepadedame įgyti reikiamų įgūdžių, negalime iš jų ir reikalauti to, kas jiems ne pagal jėgas įgyvendinti. Jie nepajėgūs tinkamai realizuoti mūsų lūkesčių. Tik gebantys lanksčiai mąstyti, pakelti nusivylimus, savidisciplinuotai elgtis, veiksmingai spręsti sunkumus gali realizuoti suaugusiųjų lūkesčius.
Vaikams reikalingas tėvų ir pedagogų palaikymas bei pagalba. Sprendžiant sunkumus, kurie kyla dėl vaikų įgūdžių stokos, tiek pedagogai, tiek ir tėvai kartu su vaikais turi surasti realius ir visoms pusėms priimtinus sunkumų įveikos būdus.“
Tėvams pasiūlė sekti savo vaikus
Tėvai, sužinoję apie netinkamą vaikų elgesį, dažniausiai spontaniškai priima vienašalį sprendimą bausti vaiką, kuris neduoda norimo rezultato, bet priešingai – išprovokuoja vaiką dar labiau maištauti. Veiksmingesnė reagavimo į virtualias patyčias strategija yra paremta sunkumų sprendimu bendromis pastangomis. Kai mokiniai, tėvai ir pedagogai kartu aptaria ir suranda visiems priimtinus ir realus sunkumų įveikos būdus.
„Mokytojai mokinių virtualias patyčias turėtų priimti, kaip mokinių žinutę suaugusiems, kad jie stokoja reikiamų bendravimo virtualioje aplinkoje įgūdžių“, – pataria švietimo specialistė.
N.Bierancas savo socialinių tinklų istorijose tėvams pasiūlė pasekti vaikus jų naudojamose programėlėse: „Slapčia pasekite ir pasidomėkite. Vaikams nepatiks, kad tėvai „tiktoke“, bet jie gali to nesužinoti, o tada laukia rimtas pokalbis.”
Vis dažniau visuomenėje kalbama, kad netinkamo vaikų elgesio priežastis yra bloga tėvystė, todėl norint padėti vaikams, reikėtų atkreipti dėmesį ir padėti jų tėvams.
„Tėvai privalo padėti vaikams išsiugdyti stokojamus įgūdžius bei imtis iniciatyvos kuriant pagalba ir parama paremtus tarpusavio ryšius”, – įsitikinusi dr. S. Burvytė.
Pirmą kartą susidūrus su virtualiomis patyčiomis reikėtų reaguoti „čia ir dabar“, aptarti ramiai, kas kitą kartą vaiko lauks, jeigu jam nepavyks laikytis susitarimo. Būtina „išgręžti“ visą informaciją iš vaiko, siekiant sužinoti, kodėl jis taip elgiasi ir kokių įgūdžių jis stokoja, kurie sukelia bendravimo virtualioje erdvėje sunkumus. Kartu su vaiku įsivardinkite sunkumus, išsakykite rūpestį ir santykį su aptariamu klausimu. Tada tėvai turėtų imtis iniciatyvos ir kviesti vaiką drauge aptarti ir priimti tikrovę atitinkantį ir abipusiškai priimtiną sprendimą.
Vaikas gali būti ir auka
„Nenoriu absoliutinti, ne visi vaikai yra tokie. Jei jūsų vaikas nesikeikia, yra protingas ir „fainas“ žmogus, tuomet jis gali būti jų auka“, – įspėja Naglimantas.
Dr. S.Burvytė tokiu atveju rekomenduoja stiprinti vaiko pasitikėjimą savimi: „Jūs už vaiką negalite išmokti tinkamai reaguoti į patyčias, bet galite sukurti aplinką, kurioje vaikas ugdosi atsparumą patyčioms. Tik pats vaikas įveikdamas sunkumus, kurie jam yra lengvai įveikiami, išsiugdo pasitikėjimą savimi, o pasitikėjimas savimi yra atsparumo patyčioms pagrindas.”
Tokios programėlės, kaip „Tik Tok“ pasak docentės yra vieta, kur skatinamos vaikų patyčios.
„Kas liečia vaikų ugdymo kontekstą, tai tokios platformso turėtų būti blokuojamos. Vertinu neigiamai. Tai neprisideda prie vaikų bendrosios kultūros ugdymo ir nepadeda jiems išsiugdyti stokojamus įgūdžius, kurie leistu su kitais bendrauti pagarbiai“, – savo nuomonę išreiškė specialistė, plačiau apie virtualias patyčias kalbanti žemiau esančioje video paskaitoje:
