Prilygino atostogoms
Sklandantis mitas, kad karantino metu daug laiko kartu praleidžiantys sutuoktiniai dažniau ginčijasi ir pykstasi, prajuokino V.Smailytę-Karkienę.
Nors juodu dirba Kauno miesto simfoniniame ir Kauno valstybinio muzikinio teatro orkestruose, turi ir atskirų projektų.
Todėl ne visada darbe būdavo drauge, kartais nesusitikdavo ir nesimatydavo savaitę, kai pasirodymai nublokšdavo į skirtingus miestus.
Tad dabar buvimas kartu Viktorijai ir Sauliui prilygsta ilgai lauktoms atostogoms, o per jas užplūsta gražiausi jausmai, noras rūpintis vienam kitu bei būreliu savo vaikų.
Pora augina septynių mėnesių Augustą, dvejų metų ir aštuonių mėnesių Juozą Martyną ir ketverių metų Agotą.
Persikėlė į Panevėžį
Iš Kybartų kilęs S.Karka ir iš Panevėžio kilusi V.Smailytė, susituokę prieš penkerius metus, įprastai gyvena tarp Vilniaus ir Kauno, nes šiuose miestuose juos laiko darbai.
Tačiau per karantiną šeima įsikėlė į Viktorijos mamos namą Panevėžyje, o šeimininkė persikėlė į kitą būstą.
Todėl dukra su vyru ir trimis vaikais jaučiasi labai patenkinti ir saugūs.
Erdviame name pora turi sąlygas kasdien repetuoti ir jų grojimas netrukdo kaimynams. Bet Viktorija užsiminė, kad atšilus orams vieną dieną išsineš į kiemą arfą, o vyras išeis su trombonu ir surengs pasirodymą, kad visiems pakeltų nuotaiką!
„Jei gyventume Italijoje, seniai būtume pakoncertavę kaimynams, bet Lietuvoje tam nebuvo palankių orų. Kai sušils, būtinai surengsime koncertą“, – linksmai nusiteikusi pasakojo V.Smailytė-Karkienė.
Repeticijų nepraleidžia
Ar įmanoma repetuoti namuose, kuriuose klega trys vaikai?
Kai Viktorija groja, atžalos reikalauja jos dėmesio – kartais vyresnėliai lenda prie instrumento, nori pagroti, o kartais laksto aplinkui, šoka.
Ne visada vaikai leidžia pagroti mamai, nes jie nori apžiūrėti arfos mechanizmus. Kai atžaloms pabosta tyrinėti instrumentą, mama gali ramiai parepetuoti.
Arfininkė pasidžiaugė, kad karantinas pačiu laiku sustabdė muzikantus, nes dabar jie turi laiko pasiruošti koncertams, išmokti naujų kūrinių.
„Puikus laikas atsigręžti į save, patobulinti tai, kas anksčiau sunkiau sekėsi, galbūt ir pailsėti. Juk nuolatinis skubėjimas, jei muzikantas dirba ne vienoje darbovietėje, sukelia stresą, nuovargį“, – tikino pašnekovė.
Nors koncertai nerengiami, užsakymų groti vestuvėse ar privačiose šventėse nėra, kiekvieną dieną Karkos į rankas ima instrumentus, nes ši nežinomybė ilgai netruks.
Juolab pora sulaukia užklausų, ar jie vasarą sutiktų pagroti vestuvėse.
„Matysime, kiek galios karantinas, tada bus galima kibti į darbus. Tas karantinas nėra didelis blogis, kol mes visi sveiki“, – tvirtino V.Smailytė-Karkienė.
Kartu ir darbe, ir namie
Nors arfininkė krūtimi maitina jauniausią sūnų, iš rankų nepaleidžia ir instrumento.
„Esu vaiko auginimo ir priežiūros atostogose, bet buvo keletas kvietimų pagroti. Todėl teko neštis mažylį, kai jam buvo vos trys mėnesiai. Kol mes, tėvai, grojome, sūnus miegojo.
Žinoma, šalia jo buvo žmogus, kuris prižiūrėjo – užmetė akį į lopšį. Mes pagrojome, jis atsibudo“, – pasakojo muzikantė.
Kai ji su vyru susiruošdavo pakoncertuoti, vyresnes atžalas palikdavo prižiūrėti Viktorijos mamai. Šeima bando išsiversti be auklių.
Kai poros santykiai tvirti, visus sunkumus nesunku išspręsti. Todėl Viktorija neįsivaizdavo, jog galėtų sukurti šeimą ne su tos pačios profesijos atstovu.
„Tenka groti kitame mieste. Aš esu ypač nepastovi, jei mane kviečia, važiuoju. Mūsų muzikinė veikla papildoma naujais projektais, grojame ir atskirai.
Todėl tai nesuteikia mūsų santykiams nuobodumo. Tik iš šalies gali atrodyti, jog ir darbe, ir namie būname kartu“, – patikino pašnekovė.
Viktorija su Sauliumi, susitikę po atskirų pasirodymų, drauge viską aptaria, padiskutuoja.
„Mes turime bendrų taškų ir tai mus jungia, juk esame muzikantai. Mums ši veikla patinka, nedirbame dėl to, kad už tai laukia geras užmokestis. Ne atlygis, o muzika veža“, – tikino arfininkė.
Todėl sutuoktiniai kaip tik jaučia daugiau bendrumo, artumo, nes turi bendrą jungtį – muziką. Nors dėl jos poros nuomonės kartais nesutampa, kartais jie pasiginčija, o kartais pasijuokia.
Per karantiną poros pokalbiai apie muziką, kaip ir rūpinimasis vaikais, nenutrūko – viso to, kas jųdviejų sukurta iš meilės, jokios negandos negalėtų išklibinti.
Atvirkščiai, išbandymai tik dar labiau sutelkė šeimą.
„Mes šiuo etapu labai džiaugiamės, nes laiką leidžiame kartu. Taip ilgai nesame buvę kartu, kaip dabar. Abu galime pasikeisdami prižiūrėti vaikus, paruošti valgį, pagaliau galime išsimiegoti, turime laiko pabendrauti, pažiūrėti filmus“, – tikino V.Smailytė-Karkienė.
Muzikantų šeima paiso karantino taisyklių ir be priežasties neina iš namų. Kartais su vaikais pora nuvyksta pasivaikščioti į gamtą.
Panevėžyje mažiau žmonių nei didmiesčiuose ir čia niekas būriais nevaikšto, todėl galima jaustis saugiai.
Vyras suderina skirtingas veiklas
Trombonininkas S.Karka turi ir kitą profesiją – yra nacionalinės kategorijos futbolo teisėjas.
„Mūsų bendravimas pasipildo dar ir sportu. Galime palyginti, kokios taisyklės yra sporte ir muzikoje, kokios drausmės laikosi sportininkai, o kokios – muzikantai, todėl mūsų gyvenimas labai įdomus“, – patikino V.Smailytė-Karkienė.
Kaip S.Karka suderina tokią skirtingą veiklą – teisėjavimą aukščiausios Lietuvos futbolo lygos varžybose su koncertais? Ir futbolas, ir muzika Saulių traukė nuo vaikystės. O tai lėmė, kad jis augo Kybartuose, kur futbolo tradicijos labai gilios.
Kybartų „Sveikata“ – seniausias iki šiol veikiantis šalies futbolo klubas, įkurtas 1919 metais. Romualdas Karka, Sauliaus tėvas, buvo žinomas sportininkas, legendinis Kybartų „Sveikatos“ gynėjas.
Šis miestas garsus ir pučiamųjų orkestru „Kybartai“.
Visa tai S.Karką paskatino rinktis du kelius. Jis baigė Lietuvos muzikos ir teatro akademiją, grojo orkestruose, tačiau muzikinės karjeros pradžioje vyras pajuto, kad jam dar kai ko trūksta, todėl tapo ir futbolo teisėju.
Jei tą pačią dieną būna koncertas ir futbolo rungtynės, S.Karka sukasi iš keblios padėties. Retais atvejais, jei laikas nesutampa, jis suspėja ir pagroti koncerte, ir nuvykti teisėjauti rungtynėms. Bet įprastai S.Karkai tenka ieškoti kolegų, kurie jį pakeistų koncerto metu arba futbolo stadione.
Arfininkės ūgis toks kaip ir instrumento
Nors V.Smailytė-Karkienė nemažai metų groja arfa, nesiskundžia, kad jai šis instrumentas būtų per didelis ir per sunkus. Arfos aukštis siekia 180 centimetrų, todėl avėdama aukštakulnius Viktorija tampa lygi su didingu instrumentu.
Arfa sveria apie keturiasdešimt kilogramų, bet moteris jos nenešioja ant rankų, vežioja specialiais ratukais. Jie nesunkiai rieda per laiptus ar bortelius, todėl muzikantei patogu keliauti su masyviu instrumentu į bet kokią koncerto vietą. „Aš susitvarkau su instrumentu pati, nusivežu, kur reikia, nesu nuo ko nors priklausoma“, – sakė trijų vaikų motina.
Kai ji grojo orkestruose, jiems priklausė ir arfa, todėl ji visada stovėjo savo vietoje. Bet privačiose šventėse grojanti muzikantė turi ir asmeninį instrumentą.
V.Smailytė-Karkienė groja vienu seniausių muzikos instrumentų, žinomu nuo IV tūkstantmečio pr. Kr. Arfa yra tapusi Airijos nacionaliniu simboliu.
Kodėl moteris susiejo savo profesinį gyvenimą su retu instrumentu? Vaikystėje Viktorija lankė Panevėžio muzikos mokyklą ir mokėsi groti kanklėmis.
„Kartais taip nutinka, ir nesu išimtis, kad traukia didesni muzikos vandenys, didesni instrumentai. Labai džiaugiuosi, kad groju arfa, nes kanklės turi mažiau galimybių. Arfa patogiau groti negu kanklėmis“, – įsitikino muzikantė.
Nerepetuoti per karantiną arfininkė negali, nors ir nerengia pasirodymų. Ruoštis būsimoms šventėms vis dėlto reikia. Tačiau užsakovai dažnai teiraujasi, kaip skambės neįprastas duetas – bosinis trombonas ir arfa?
„Dažnai žmonės mano, kad kažkas čia keista – arfa tai gražu, bet kuo čia dėta dūda? Kai jie išgirsta, sako nesitikėję, kaip gražiai skamba abu instrumentai, kurie vienas kitą papildo“, – pasakojo V.Smailytė-Karkienė.
Trombonas suteikia šventiškumo, daugiau garso. Tai ir gražus instrumentas. O arfa – lyrinė, labiau akompanuojanti, švelnesnė, jautresnė. „Kartu jie gražiai dera ir tai yra labai nestandartinis duetas“, – pabrėžė muzikantė. Juk arfa įprastai dera su smuiku, violončele. „Norime kuo labiau populiarinti mūsų duetą, nes žmonės neretai būna senamadiško požiūrio“, – yra pastebėjusi V.Smailytė-Karkienė.
Viktorijos ir Sauliaus duetas susikūrė tuomet, kai vyras ruošėsi kamerinės muzikos egzaminui prieš 8 metus. Tada S.Karka Muzikos ir teatro akademijoje įgijo magistro laipsnį. „Nejau per egzaminą grosi fortepijonu? Geriau dviese pagrokime“, – dar tik būsimam sutuoktiniui pasiūlė Viktorija. Tas pasiūlymas išvirto į netradicinį duetą, nuo egzamino pora rengia privačius pasirodymus. Šeima atlieka klasikinius ir šiuolaikinius kūrinius. Duetas visada pagroja ir užsakovų mėgstamiausią kūrinį.
